Lietuviešu dialektu attīstība aktīvajā baltu-slāvu saskarsmes zonā: morfoloģiskās struktūras sabrukšanas pazīmes
DOI:
https://doi.org/10.22364/vnf.15.13Atslēgvārdi:
lietuviešu valodas dienvidu aukštaišu izloksne, vietējais baltkrievu dialekts po prostu, traucējumi morfoloģiskajā līmenī, valodu kontaktiKopsavilkums
Šajā publikācijā aplūkoti sociolingvistikas pētījumi saistībā ar dienvidu augstienes lietuviešu dialektu, kurā runā Dienvidaustrumu Lietuvas un Ziemeļrietumu Baltkrievijas robežas abās pusēs. Tur lietuviešu dialekts vairs neveido viendabīgu areālu, savas kā ikdienā lietojamas valodas pozīcijas zaudējot baltkrievu valodai jeb pašu vietējo iedzīvotāju dēvētajai po prostu. Pēc tam, kad lietuviešu dialekts pilnībā zaudējis savas kā ikdienas valodas pamatfunkcijas, vairākums lietuviešu valodā runājošo iedzīvotāju pilnībā pārgājuši baltkrievu dialektā. Valodu apmaiņa vienā un tajā pašā jomā divu vai trīs paaudžu garumā ir radījusi ļoti ciešas valodu saites. Pētījuma objekts ir divas lingvistiskās robežjoslas: pirmajā iekļauti 17 Dienvidaustrumu Lietuvas lietuviešu valodas atlanta (LKA) robežpunkti, otrajā – četri punkti, veidojot dienvidaustrumu valodas turpinājumu ārpus Lietuvas valsts robežas. Materiāls aptver gandrīz 70 gadus garu pētījumu no 20. gs. otrās puses līdz 21. gs. 20. gadiem.
Pētījuma mērķis ir analizēt svarīgākās izmaiņas šajā areālā dienvidu aukštaišu dialekta morfoloģiskajā sistēmā. Publikācijā pētītas lietuviešu valodas kontaktcelmu sistēmas morfoloģiskā līmeņa izmaiņas lietvārdu, darbības vārdu un vietniekvārdu sistēmā. Pastāvīgā mijiedarbībā ar slāvu valodām lietuviešu dialekts ir piedzīvojis sarežģītas deģeneratīvas izmaiņas gramatiskajā struktūrā. Valodas procesi analizēti, izmantojot šķietamā laika metodi (Labov 1963): pētīta un salīdzināta trīs informantu paaudžu pašreizējā valoda.
Atsauces
Ambrazas, Saulius. 2000. Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Buchaveckas, Stanislovas. 1992. Šalčios žemė. Vilnius: Mintis.
Chekman, Valerij N. 2017a. Foneticheskie osobennosti govorov sela Kolesniki Ejshishskogo rajona Litovskoj SSR. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 443–461.
Chekman, Valerij N. 2017b. K probleme litovsko-belorusskoj foneticheskoj interferencii v Peliase. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 387–416.
Chekman, Valerij N. 2017c. K sociolingvisticheskoj charakteristike poljskich govorov belorussko-litovskogo pogranichja. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 206–227.
Čekmonas, Valerijus. 2017. Dar sykį apie rankraščių likimą, arba įvadinio straipsnio pratarmė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 61–107.
Čekmonas, Vаlerijus, Grumadienė, Laima. 1993. Kalbų paplitimas rytų Lietuvoje. Lietuvos Rytai. Garšva, Kazimieras, Grumadienė, Laima (eds.). Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 132–136.
Dressler, Wolfgang U. 1988. Language death. Language: The Sociocultural Context. Linguistics. The Cambridge Survey. 4. Newmeyer, Frederic J. (ed.). Cambridge: Cambridge University Press, 184–192. https://doi.org/10.1017/CBO9780511620577.011
Dressleris, Wolfgangas U. 1994. Kalbos mirtis. Sociolingvistika ir kalbos kultūra. Marcinkevičienė, Rūta (transl.). Vilnius: Gimtoji kalba, 84–90.
Garšva, Kazimieras, Grumadienė, Laima (eds.). 1993. Lietuvos Rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
Gaučas, Petras. 2004. Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė – 1939 m. Vilnius: Inforastras.
Grinaveckienė, Elena. 1997. Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje. Lietuvių kalbotyros klausimai. 37, 185–195.
Grumadienė, Laima. 1994. Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. Lietuvių kalbotyros klausimai. 34, 97–106.
Grumadienė, Laima. 2005. Kodų kaita lietuvių tarmėse. Valoda – 2006. XVI, 42–46.
Kalėdienė, Laima. 2015. Vilniaus miesto kalba: stebimojo laiko hipotezė. Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 211–244.
Kardelis, Vytautas. 1999. Fonetinės slavizmų ypatybės ir jų raida rytinėse lietuvių šnektose. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Kaukienė, Audronė. 1994. Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Labov, Uiljam. 1975. O mechanizme jazykovych izmenenij. Novoje v lingvistike. 7, 199–228.
Labov, William. 1963. The social motivation of a sound change. Word. 19, 207–309.
Leskauskaitė, Asta. 2006. Pietvakarinio Lietuvos paribio šnektos ir slavų kalbos. Acta Baltico-Slavica. 30, 391–402.
Meiliūnaitė, Violeta, Mikulėnienė, Danguolė. 2014. Trinaris optimizacijos modelis: punktų gyvybingumo laipsniai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Mikulėnienė, Danguolė, Meiliūnaitė, Violeta (eds.). Vilnius: Briedis, 124–128. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Morkūnas, Kazys (ed.). 1977–1991. Lietuvių kalbos atlasas (LKA). Vilnius: Mokslas.
Palionis, Jonas. 1967. Lietuvių literatūrinė kalba. XVI–XVII a. Vilnius: Mintis.
Stravinskienė, Vitalija. 2010. Tarpetniniai lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953–1959 m. Istorija. 1, 42–51.
Trumpa, Edmundas. 2008. Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Tuomienė, Nijolė. 2006a. Perifērisko lietuviešu izlokšņu kalki. Valoda – 2006. Valoda dažādu kultūru kontekstā. XVI, 80–86.
Tuomienė, Nijolė. 2006b. Ramaškoniškių šnekos kodų kaita. Kalbos kultūra. 79, 161–172.
Tuomienė, Nijolė. 2008. Ramaškonių šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Tuomienė, Nijolė. 2010a. Pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje: kalbų sąveikos padariniai. Respectus Philologicus. 18(23), 223–234.
Tuomienė, Nijolė. 2010b. Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Tuomienė, Nijolė. 2014. Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės Pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje. Acta Linguistica Lithuanica. 70, 82–104.
Tuomienė, Nijolė. 2020. The borrowing domain in the south-eastern border regions of the Lithuanian language. Lithuanian Dialectology Profiles: Problems and Findings. 6, 192–207. Available at: https://doi.org/10.35321/e-pub.8.problems-and-findings
Tuomienė, Nijolė. 2022. Kodų kaitos funkcijos Pietryčių Lietuvos diskurse. Linguistica Lettica. 30, 238–265. https://doi.org/10.22364/lingualet.30
Tuomienė, Nijolė. 2023. Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė – XXI a. pradžia). 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Available at: http://lki.lt/nijole-tuomiene-kalba-ir-tapatybe-monografija-2023/
Urnėžiūtė, Rita. 1998. Kodų kaita joniškiečių šnekamojoje kalboje. Kalbotyra. 47(1), 131–140.
Vidugiris, Aloyzas. 1983. Dėl kalbų kontaktavimo Pietryčių Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai. 23, 46–61.
Weinreich, Uriel. 1953. Languages in Contact. New York: Linguistic Circle of New York.
Weinreich, Uriel. 1979. Languages in Contact: Findings and Problems. The Hague: Mouton.
Wurzel, Wolfgang Ullrich. 1984. Flexionsmorphologie und Natürlichkeit (Studia Gramatica 21), Berlin: Akademie Verlag.
Zinkevičius, Zigmas. 1966. Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis.
Zinkevičius, Zigmas. 1987. Lietuvių kalbos istorija II. Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mintis.
Zinkevičius, Zigmas. 1993. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Lejupielādes
Publicēts
Žurnāla numurs
Sadaļa
Licence
Šis darbs ir licencēts ar Creative Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 International licenci.
