Development of Lithuanian dialects in the active Baltic-Slavic contact zone: Signs of the decay of morphological structure
DOI:
https://doi.org/10.22364/vnf.15.13Keywords:
Southern Aukštaitian subdialect of Lithuanian, local Belarusian dialect po prostu, interference at morphological level, language contactsAbstract
This article presents sociolinguistic research of the Southern Aukštaitian subdialect of Lithuanian spoken on both sides of the border between Southeastern Lithuania and Northwestern Belarus. It should be noted that the Lithuanian dialect no longer forms a homogeneous area, as it is losing out to Belarusian, which is called po prostu in the studied areas. When the Lithuanian dialect lost its function, many Lithuanian speakers switched to the Belarusian dialect alone. The change of languages in the same areas over two or three generations has led to a very close relationship between the languages. The object of the investigation is two linguistic borderland areas: the first one includes 17 points of the southeastern borderland of Lithuania from Atlas of the Lithuanian Language (LKA) and the second one is comprised of four points, which constitute the continuation of Southern Aukštaitian beyond the borders of Lithuania. The material covers almost seven decades, from the second half of the 20th century to the second decade of the 21st century.
The aim of the study is to analyse the most important changes in the morphological system of the Southern Aukštaitian dialect used in the two areas. The article analyses the changes of contact origin, which have occurred in the Lithuanian language systems of nouns and verbs at the morphological level. Due to constant interaction with Slavic languages, the Lithuanian dialect has undergone complex degenerative changes in its grammatical structure. The language processes are analysed using the apparent-time method (Labov 1963): the current language of three generations of informants is studied and compared.
References
Ambrazas, Saulius. 2000. Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Buchaveckas, Stanislovas. 1992. Šalčios žemė. Vilnius: Mintis.
Chekman, Valerij N. 2017a. Foneticheskie osobennosti govorov sela Kolesniki Ejshishskogo rajona Litovskoj SSR. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 443–461.
Chekman, Valerij N. 2017b. K probleme litovsko-belorusskoj foneticheskoj interferencii v Peliase. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 387–416.
Chekman, Valerij N. 2017c. K sociolingvisticheskoj charakteristike poljskich govorov belorussko-litovskogo pogranichja. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 206–227.
Čekmonas, Valerijus. 2017. Dar sykį apie rankraščių likimą, arba įvadinio straipsnio pratarmė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Kalėdienė, Laima (ed.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 61–107.
Čekmonas, Vаlerijus, Grumadienė, Laima. 1993. Kalbų paplitimas rytų Lietuvoje. Lietuvos Rytai. Garšva, Kazimieras, Grumadienė, Laima (eds.). Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 132–136.
Dressler, Wolfgang U. 1988. Language death. Language: The Sociocultural Context. Linguistics. The Cambridge Survey. 4. Newmeyer, Frederic J. (ed.). Cambridge: Cambridge University Press, 184–192. https://doi.org/10.1017/CBO9780511620577.011
Dressleris, Wolfgangas U. 1994. Kalbos mirtis. Sociolingvistika ir kalbos kultūra. Marcinkevičienė, Rūta (transl.). Vilnius: Gimtoji kalba, 84–90.
Garšva, Kazimieras, Grumadienė, Laima (eds.). 1993. Lietuvos Rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
Gaučas, Petras. 2004. Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė – 1939 m. Vilnius: Inforastras.
Grinaveckienė, Elena. 1997. Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje. Lietuvių kalbotyros klausimai. 37, 185–195.
Grumadienė, Laima. 1994. Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. Lietuvių kalbotyros klausimai. 34, 97–106.
Grumadienė, Laima. 2005. Kodų kaita lietuvių tarmėse. Valoda – 2006. XVI, 42–46.
Kalėdienė, Laima. 2015. Vilniaus miesto kalba: stebimojo laiko hipotezė. Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 211–244.
Kardelis, Vytautas. 1999. Fonetinės slavizmų ypatybės ir jų raida rytinėse lietuvių šnektose. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Kaukienė, Audronė. 1994. Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Labov, Uiljam. 1975. O mechanizme jazykovych izmenenij. Novoje v lingvistike. 7, 199–228.
Labov, William. 1963. The social motivation of a sound change. Word. 19, 207–309.
Leskauskaitė, Asta. 2006. Pietvakarinio Lietuvos paribio šnektos ir slavų kalbos. Acta Baltico-Slavica. 30, 391–402.
Meiliūnaitė, Violeta, Mikulėnienė, Danguolė. 2014. Trinaris optimizacijos modelis: punktų gyvybingumo laipsniai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Mikulėnienė, Danguolė, Meiliūnaitė, Violeta (eds.). Vilnius: Briedis, 124–128. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Morkūnas, Kazys (ed.). 1977–1991. Lietuvių kalbos atlasas (LKA). Vilnius: Mokslas.
Palionis, Jonas. 1967. Lietuvių literatūrinė kalba. XVI–XVII a. Vilnius: Mintis.
Stravinskienė, Vitalija. 2010. Tarpetniniai lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953–1959 m. Istorija. 1, 42–51.
Trumpa, Edmundas. 2008. Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Tuomienė, Nijolė. 2006a. Perifērisko lietuviešu izlokšņu kalki. Valoda – 2006. Valoda dažādu kultūru kontekstā. XVI, 80–86.
Tuomienė, Nijolė. 2006b. Ramaškoniškių šnekos kodų kaita. Kalbos kultūra. 79, 161–172.
Tuomienė, Nijolė. 2008. Ramaškonių šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Tuomienė, Nijolė. 2010a. Pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje: kalbų sąveikos padariniai. Respectus Philologicus. 18(23), 223–234.
Tuomienė, Nijolė. 2010b. Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Tuomienė, Nijolė. 2014. Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės Pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje. Acta Linguistica Lithuanica. 70, 82–104.
Tuomienė, Nijolė. 2020. The borrowing domain in the south-eastern border regions of the Lithuanian language. Lithuanian Dialectology Profiles: Problems and Findings. 6, 192–207. Available at: https://doi.org/10.35321/e-pub.8.problems-and-findings
Tuomienė, Nijolė. 2022. Kodų kaitos funkcijos Pietryčių Lietuvos diskurse. Linguistica Lettica. 30, 238–265. https://doi.org/10.22364/lingualet.30
Tuomienė, Nijolė. 2023. Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė – XXI a. pradžia). 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Available at: http://lki.lt/nijole-tuomiene-kalba-ir-tapatybe-monografija-2023/
Urnėžiūtė, Rita. 1998. Kodų kaita joniškiečių šnekamojoje kalboje. Kalbotyra. 47(1), 131–140.
Vidugiris, Aloyzas. 1983. Dėl kalbų kontaktavimo Pietryčių Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai. 23, 46–61.
Weinreich, Uriel. 1953. Languages in Contact. New York: Linguistic Circle of New York.
Weinreich, Uriel. 1979. Languages in Contact: Findings and Problems. The Hague: Mouton.
Wurzel, Wolfgang Ullrich. 1984. Flexionsmorphologie und Natürlichkeit (Studia Gramatica 21), Berlin: Akademie Verlag.
Zinkevičius, Zigmas. 1966. Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis.
Zinkevičius, Zigmas. 1987. Lietuvių kalbos istorija II. Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mintis.
Zinkevičius, Zigmas. 1993. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Downloads
Published
Issue
Section
License
This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 International License.
