Par austrumbaltu vasaras saulgriežu svētku nosaukumu izcelsmi
DOI:
https://doi.org/10.22364/bf.33.1.04Atslēgvārdi:
vasaros saulėgrįžos šventės pavadinimai, etimologija, rytų baltaiKopsavilkums
Raksts sniedz jaunu skatījumu uz austrumbaltu vasaras saulgriežu svētku nosaukumu etimoloģiju. Šī diena parasti tiek dēvēta par Jāņu dienu (liet. Joninės, latv. Jāņi). Tā ir zināma arī kā Rasos šventė ‘Rasas svētki’, Kupolė, Vainikų šventė ‘Vainagu svētki’, Līgo u. c. Vasaras saulgriežu svinības notiek katru gadu naktī no 23. jūnija uz 24. jūniju un 24. jūnijā. Svētku tradīcijas ietver dziedāšanu un dejošanu līdz saullēktam, stāstu stāstīšanu, papardes zieda meklēšanu pusnaktī, lēkšanu pāri ugunskuriem, saules sagaidīšanu un sejas mazgāšanu rīta rasā, kā arī jaunu meiteņu vainagu pludināšanu upē vai ezerā.
Tiek uzskatīts, ka Jāņu tradīcijas ir pārmantotas no pagānu kultūras un ticējumiem, taču pirmskristietiskais svētku nosaukums ir zudis.
Apkopojot pētījuma rezultātus, var secināt, ka tikai divi Jāņu svētku nosaukumi ir saistīti ar pārmantotajiem vasaras saulgriežu svētku apzīmējumiem (liet. Rasõs šveñtė un latv. Lgo); aizgūtie vārdi, piemēram, liet. Joninės un Kupolės, norāda uz saistību ar kristietību; Kekyris, Kresze, Trumpės šventė un Vainikų šventė ir pētnieku mākslīgi radīti nosaukumi.
Secinājumi par austrumbaltu Jāņu svētku nosaukumiem ir šādi:
- Latv. Līgo ‘Jāņu svētki’, iespējams, ir saistīts ar saulgriežu laiku un radies no īpašības vārda latv. lgans ‘līdzens, simetrisks’.
- Nosaukums Kekyris ir mākslīgs vārds, ko radījis T. Narbuts: vācu dialekta vārds Kikerchen ‘gaismiņas’ varētu būt modificēts, pārkārtojot pirmo un otro zilbi un pievienojot galotni -is, t. i., vāc. dial. kīker- → *kekīr- + -is → Kekyris.
- Leksēma Kresze, kas reģistrēta M. Junges rīkojumā, atspoguļo nepilnīgu formu (ar izlaistu -u-) no lietvārda vāc. kreuz, (dsk.) kreuze ‘kapa krusts u. c.’. Tas varētu norādīt uz pagānu kapa pieminekli (sal. liet. krikštas ‘koka kapa piemineklis no pagānu laikiem’), bet ne uz saulgriežu svētku nosaukumu vai dzēriena apzīmējumu.
- Liet. Rasõs šveñtė ‘Rasas svētki’ un latv. Līgo uzskatāmi par mantotiem austrumbaltu vasaras saulgriežu svētku nosaukumiem.
Atsauces
BRMŠ I–IV = Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai 1–4. Sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005.
Juška I–III = Antanas Juška. Lietuviškos dainos 1–3. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954.
PSRL II = Polnoe sobranie russkich letopisej 2. Ipatjevskaja letopis´. Izdanie vtoroe. St.-Peterburg: Tipografija m. a. Aleksandrova, 1908.
PSRL XV = Polnoe sobranie russkich letopisej. 15 Letopisnyj Sbornik, imenuemyj Tverskoju Letopisju. Sanktpeterburg: v tipografii Leonida Demisa, 1863.
[Valančius, Motiejus]. 1848. Žemajtiu wiskupiste. Aprasze K. Motiejus Wołonczewskis. Dalis II. Wilniuj: Spaustuwieje Juozapa Zawadski.
Ambrazas, Saulius. 1993. Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Annenkov, Nikolaj Ivanovič. 1878. Botaničeskij slovar´. Sankt Peterburg: Tipografija imperatorskoj akademii nauk.
Balys, Jonas. 1956. Joninės. Lietuvių enciklopedija 9. Red. J. Girnius. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 480–482.
Balys, Jonas. 1986. Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring: Lietuvių tautosakos leidykla.
Balsys, Rimantas. 2003. Vasaros saulėgrįžos šventės pavadinimo problema. Tiltai. Priedas 16, 18–35.
C(Drotv) I–IV = Clavis Germanico-Lithvana: rankraštinis XVII amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodynas: handschriftliches Deutsch-litauisches Wörterbuch des 17. Jahrhunderts 1–4. Parengė Vincentas Drotvinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (1 t. – 1995), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (2–4 t. – 1997).
Chaburgaev, Georgij Aleksandrovič. 1974. Staroslavjanskij jazyk. Moskva: Prosveščėnie.
Dal’ I–IV = Vladimir Dal’. Tolkovyj slovar’ živogo velikorusskogo jazyka 1–4. Moskva: Russkij jazyk, 1989–1991.
DCH I–VIII = The Dictionary of Classical Hebrew 1–8. Ed. David J. a. Clines. Sheffield: Sheffield Phoenix Press, 1993–2011.
Depkin I–VI = Liborius Depkin. Lettisches Wörterbuch. The original manuscript transcribed and annotated by Trevor G. Fenell. Rīga: Latvijas Akadēmiskā bibliotēka, 2005 (sj. 1), 2006 (sj. 2), 2007 (sj. 3), 2008 (sj. 4), 2009 (sj. 5), 2011 (sj. 6).
Dundulienė, Pranė. 1989. Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės. Vilnius: Mintis.
DLV = Duden Lexikon der Vornamen. 3., neu bearbeitete und erweiterte Auflage von Rosa und Volker Kohlheim. Mannheim & Zürich: Dudenverlag, 1998.
DWG I–XVI = Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm. 16 Bde. in 32 Teilbänden. Leipzig: S. Hirzel, 1854–1961 (Quellenverzeichnis – 1971).
EH I–II = Jānis Endzelīns, Edīte Hauzenberga. Papildinājumi un labojumi K. Mǖlenbacha Latviešu valodas vārdnīcai 1–2. Rīgā: Kultūras fonds, 1934–1938 (sj. 1), 1938–1946 (sj. 2).
Endzelīns, Jānis. 1956. Latvijas PSR vietvārdi. I daļa. 1 sējums (A – J). Rīga: Latvijas PSR zinatņu akadēmijas izdevniecība.
Endzelīns, Jānis. 1961. Latvijas PSR vietvārdi. I daļa. 2 sējums (K – Ō). Rīga: Latvijas PSR zinatņu akadēmijas izdevniecība.
Endzelīns, Jānis. 1974. Darbu izlase II. Rīga: Zinātne.
ESBM I–XIV: V.U. Martynaǔ, g.A. Cyhun (eds), Etymalagičny sloǔnìk belaruskaj movy 1–14, Minsk 1978–2017.
ESSJ I–XLII… = Etimologičeskij slovar´ slavjanskich jazykov 1–42. Otv. red. O. N. Trubačëv, a. F. Žuravlëv. Moskva: Nauka, 1974–2021…
EV I–III = Elga Kagaine, Silvija Raģe. Ērģemes izloksnes vārdnīca 1-3. Rīga: Zinātne, 1977 (sj. 1), 1978 (sj. 2), 1983 (sj. 3).
EWA I–VII = Albert L. Lloyd, Rosemarie Lühr, Otto Springer, Harald Bichlmeier, Maria Kozianka, Roland Schuhmann, Laura Sturm. Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen 1–7. Göttingen & Zürich: Vandenhoeck & Ruprecht, 1988–2021…
Federowski, Michał. 1897. Lud białoruski na Rusi Litewskiej. Materyały do etnografii słowiańskiej zgromadzone w latach 1877–1891. Tom I. Wiara, wierzenia i przesądy ludu z okolic Wołkowyska, Słonima, Lidy i Sokółki. Kraków: Akademia Umiejętności.
Fennell, Trevor G. 1989. A Latvian-German Revision of G. Mancelius’ «Phraseologia Lettica» (1638). Melbourne: Latvian Tertiary Committee.
FHNDW I–XI = Frühneuhochdeutsches Wörterbuch 1–11… Hrsg. O. Reichmann. Berlin & New York: Walter de Gruyter, 1986–2023.
Fr I–II = Hermann Frischbier. Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge 1–2. Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin, 1882–1883.
FrG = Frühneuhochdeutsche Grammatik von Robert Peter Ebert, Oskar Reichmann, Hans-Joachim Solms und Klaus-Peter Wegera. Hrsg. Oscar Reichmann, Klaus-Peter Wegera. Tübingen: Max Niemeyer Verlag, 1993.
Gerullis, Georg. 1922. Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger. DOI: https://doi.org/10.1515/9783112694329
Gießberger, Hans. 1921. Von den alten Johannisfeuern. Volkskunde 24, 81–88.
Gloger, Zygmunt. 1903. Encyklopedja staropolska ilustrowana 4. Warszawa: Druk P. Laskauera i W. Babickiego.
Gluhak, Alemko. 1993. Hrvatski etimoloski rjecnik. Zagreb: August Cesarec.
GSBM I–XXXVII = Gistaryčny sloynik belaruskai movy 1–37. Minsk: Navuka i technika; Belaruskaja navuka, 1982–2017.
[Haddan, Arthur West; Stubbs, William]. 1871. Councils and Ecclesiastical Documents relating to Great Britain and Ireland. Vol. III. Oxford: At the Clarendon Press.
Jahn, Ulrich. 1884. Die deutschen Opfergebräuche bei Ackerbau und Viehzucht. Breslau: Verlag von Wilhelm Koebner.
Karłowicz I–VI = Jan Karłowicz. Słownik gwar polskich 1–6. Kraków: Drukarnia C. K. Uniwersytetu Jagiellońskiego, 1900–1911.
Karskij, Evfimij Fedorovič. 1916. Belorusy. Tom III. Očerki slovesnosti belorusskaga plemeni. 1. Narodnaja poezija. Moskva: Tipo-litografija T-va I. N. Kušnerev i Кº.
Kluge, Friedrich. 2011. Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache. 25 Aufl. Bearb. von Elmar Seebold. Berlin & Boston: Walter de Gruyter. DOI: https://doi.org/10.1515/9783110223651
KpŽ I–IV = Klementina Vosylytė. Kupiškėnų žodynas 1–4. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007–2013.
Kregždys, Rolandas. 2020. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Kregždys, Rolandas. 2021. Pseudomitologemos Milda kilmė. Baltu filoloģija 30 (1 / 2), 26–51. DOI: https://doi.org/10.22364/bf.30.02
KRŽ I–II = Aldonas Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009.
Kvašytė, Regina. 2004. Latvių Joninės lingvistiniu aspektu. Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Sud. J. Švambarytė-Valužienė, R. R. Trimonienė, R. Kvašytė. Šiauliai: Lucilijus 90–99.
Kvašīte, Regīna. 2018. Par latviešu Jāņiem lietuviski. Dzīves lingvistika: veltījumkrājums profesoram Jānim Valdmanim. Rīga: Latvijas Universitātes Akadēmiskais apgāds, 87–110.
Lampe, Geoffrey William Hugo. 1961. A Patristic Greek Lexicon. Oxford: Clarendon Press.
Lange, Jakob. 1773. Lettiſch Detſcher Theil des volſtndigen Lettiſchen Lexici, darinnen nicht nur ſmtliche Stamwrter dieſer Sprache ſamt ihren Abſtmlingen, ſondern auch die ſeltene, nur in gewißen Gegenden gebruchliche Wrter, ʒum Nachſchlagen, angeʒeiget werden. Schloß Ober⸗Pahlen.
Lasch, Agathe. 1914. Mittelniederdeutsche Grammatik. Halle a.S.: Verlag von Max Niemeyer.
LATŽ = Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2. Vilnius: Mintis, 1976.
LED = Wojciech Smoczyński. Lithuanian Etymological Dictionary. Berlin: Peter Lang GmbH, 2018.
LEEŽ = Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Sud. B. Kulnytė, E. Lazauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.
LEV I–II = Konstantīns Karulis. Latviešu etimoloģijas vārdnīca 1–2. Rīga: Avots, 1992.
LKŽe = Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002) elektroninis variantas. Antrasis elektroninis leidimas. Red. kolegija: G. Naktinienė ir kt. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.
LMV = Lietuvos miškų vardynas. I dalis. Sud. a. Brukas, B. Elsbergienė, a. Kozlovienė, D. Budriunienė. Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjunga.
Mannhardt, Wilhelm. 1971. Letto-Preussische Götterlehre. Hannover-Döhren: Verlag Harro v. Hirschheydt.
Marcinkevičienė, Nijolė. 1991. Rasos. Joninės. Kupolės. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras.
Mažiulis, Vytautas. 2004. Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
ME I–IV = K. Mǖlenbacha Latviešu valodas vārdnīca 1–4, red. Jānis Endzelīns. Rīga: Izglītības ministrija (sj. 1); Kultūras fonds (sj. 2–4), 1923–1932.
Merkienė, Irena Regina. 1997. Kalendoriniai papročiai Vakarų ir Pietų Lietuvoje: etninės kultūros bendrybės ir savitumai. Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. Red. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 357–367.
Mierzyński, Antoni. 1896. Źródła do mytologii litewskiej II. Wiek XIV i XV. Warszawa: Druk P. Szymanowskiego.
MP I–V = Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 1–5. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 – 1999), Lietuvos istorijos instituto leidykla (t. 2 – 2004, t. 3 – 2006, t. 4 – 2011, t. 5 – 2019).
Narbutt, Teodor. 1835. Dzieje starożytne narodu litewskiego. Tom I. Mitologia litewska. Wilno: Nakładem i drukiem a. Marcinowskiego.
NIV I–III = Brigita Bušmane. Nīcas izloksnes vārdnīca 1–3. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2017–2021.
PEŽ I–IV = Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 1988–1997.
Pleteršnik, Maks. 1894. Slovensko-nemški slovar. Prvi del A–O. Ljubljana: Katoliška tiskarna.
Przybytek, Rozalia. 1993. Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.
SBGP I–V = Slounik belaruskich gavorak Paunočna-Zachodnjai Belarusi i jae pagraničča 1–5. Minsk: Navuka i technika, 1979–1986.
SchL I–VI = Karl Schiller, August Lübben. Mittelniederdeutsches Wörterbuch 1– 6. Bremen: Verlag von J. Kühtmann’s Buchhandlung, 1875–1881.
Schröer I–II = Karl Julius Schröer. Beitrag zu einem Wörterbuche der deutschen Mundarten des ungrischen Berglandes 1–2. Wien: Aus der K. K. Hof- und Staatsdruckerei, 1858.
SD I–V = Slavjanskie drevnosti. Etnolingvističeskij slovar´ 1–5. Red. N. I. Tolstoj. Moskva: Meždunarodnye otnošenija, 1995–2012.
SEMSO I–VII = Słownik etymologiczno-motywacyjny staropolskich nazw osobowych 1–7 (1. Odapelatywne nazwy osobowe; 2. Nazwy osobowe pochodzenia chrześcijańskiego; 3. Odmiejscowe nazwy osobowe; 4. Nazwy osobowe pochodzące od etników; 5. Nazwy osobowe pochodzenia niemieckiego; 6. Nazwy heraldyczne; 7. Suplement. Rozwiązanie licznych zagadek staropolskiej antroponimii). Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995–2002.
Siliņš, Klāvs. 1990. Latviešu personvārdu vārdnīca. Rīga: Zinātne.
Skardžius I–VII = Pranas Skardžius. Rinktiniai raštai 1–7. Par. Albertas Rosinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996–2014.
Skrodenis, Stasys. 1977. Joninių arba Kupolių šventės vardo ir prasmės klausimu. Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. Vilnius: Lietuvos TSR ateizmo muziejus, 42–59.
Sławski I–V = Franciszek Sławski. Słownik etymologiczny języka polskiego 1–5 (1. A–J; 2. K–Kot; 3. Kotar–Kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). Kraków: Towarzystwo Miłośników Języka Polskiego, 1952–1982.
Sleumer, Albert. 1926. Kirchenlateinisches Wörterbuch. Ausführliches Wörterverzeichnis zum Römischen Missale, Breviarium, Rituale, Graduale, Pontificale, Caeremoniale, Martyrologium, sowie zur Vulgata und zum Codex juris canonici; desgleichen zu den Proprien der Bistümer Deutschlands, Österreichs, Ungarns, Luxemburgs, der Schweiz und zahlreicher kirchlicher Orden und Kongregationen. Zweite, sehr vermehrte Auflage des „Liturgischen Lexikons“. Limburg an der Lahn: Verlag von Gebrüder Steffen.
Socin, Adolf. 1903. Mittelhochdeutsches Namenbuch nach oberrheinischen Quellen des zwölften und dreizehnten Jahrhunderts. Basel: Verlag von Helbing & Lichtenhahn.
Sokolova, Vera Konstantinovna. 1979. Vesenne-letnie kalendarnye obrjady russkich, ukraincev i belorusov. XIX – načalo XX v. Moskva: Nauka.
Sprogis, Ivan Jakovlevič. 1888. Geografičeskij slovar´ drevnej Žomojtskoj zemli XVI stoletija. Vilna: tipografija I. J. Jalovcera.
SRJ I–XXXI = Slovarʹ russkogo jazyka XI–XVII vv. 1–31. Moskva / Sankt Peterburg: Nauka 1975–2008, Azbukovnik 2011, Nestor-Istorija 2019.
SRNG I–LII = Slovarʹ russkich narodnych govorov, vol. 1–52, Leningrad (Sankt Peterburg), 1965–2021.
Stender, Gotthard Friedrich. 1783. Lettiſche Grammatik. Zweyte Auflage. Mitau: gedruckt und ʒu haben bey Johann Fried. Steffenhagen.
SUM I–XI = Slovnyk ukrajins´koji movy 1–11. Kyjiv: Naukova dumka, 1970–1980.
SW I–VIII = Jan Karłowicz, Adam Kryński, Władysław Niedźwiedzki (red.). Słownik języka polskiego 1–8. Warszawa: W drukarni E. Lubowskiego (1–2), W drukarni „Gazety Handlowej“ (3–6), W drukarni „Współczesnej“ (7), Wydawnictwo kasy pomocy dla osób pracujących na polu naukowem imienia J. Mianowskiego (8), 1898–1923.
Šaknys, Žilvytis Bernardas. 2001. Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Jaunimo vakarėliai. Vilnius: Diemedžio leidykla.
ŠVŽŽ I–II = Šiaurės vakarų žemaičių žodynas 1–2. Par. Birutė Vanagienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.
Trautmann, Reinhold. 1974. Die altpreußischen Personennamen. 2. unveränderte Auflage. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.
Ulmann, Carl Chriſtian. 1872. Lettiſches Wörterbuch. Erſter Theil. Lettiſch=deutſches Wörterbuch. Riga: Verlag von H. Bruɮer & Co.
Vasmer I–III = Max Vasmer. Russisches etymologisches Wörterbuch 1–3. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1953–1958.
Vilmantienė, Ona. 1941. Joninių papročiai Prūsų Lietuvoje. Gimtasai kraštas 29 (1–2). Šiauliai: Šiaulių kraštotyros draugija / „Aušros“ muziejus, 116—121
[Vladimirov, Piotr Vladimirovič]. 1896. Vvedenie v istoriju russkoj slovesnosti. Iz lekcij i issledovanij P. V. Vladimirova. Kiev: Tipografija Imperatorskago Universiteta Sv. Vladimira.
Voigt, Johannes. 1834. Geſchichte Preuſſens, von den ltesten Ʒeiten bis ʒum Untergange der Herrſchaft des deutſchen Ordens. Sechſter Band. Knigsberg: im Verlage der Gebrder Borntrger.
VŠŽ = Markevičienė, Žaneta; Markevičius, Aurimas. Vidiškių šnektos žodynas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių kalbos institutas, 2014.
WPk = Veikalo Wolfenbüttelio postilė (1573) elektroninė abėcėlinė žodžių formų konkordancija, saugoma Lietuvių kalbos institute, Senųjų raštų duomenų bazėje (žr. www.lki.lt).
Ziesemer, Walther. 1924. Die ostpreußischen Mundarten. Königsberg: Ferdinand Hirt in Breslau.
Zinkevičius, Zigmas. 2008. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
ŽNS = Žyvoe narodnae slova. Dyjalektalagičny zbornik. Red. P. a. Michailau, I. J. Jaškin. Minsk: Navuka i technika, 1992.
Lejupielādes
Publicēts
Žurnāla numurs
Sadaļa
Licence
Autortiesības (c) 2024 Latvijas Universitāte
Šis darbs ir licencēts ar Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 International licenci.
