Krētas teksta filoloģiska analīze
DOI:
https://doi.org/10.22364/bf.32.07Atslēgvārdi:
Kretos pėdsakas, Adonai ↔ Atonai, krikščioniškoji dogmatika, filologinė analizėKopsavilkums
Krētas teksts ir sens rietumbaltu (prūšu) rokraksta teksta fragments, kurš ierakstīts Venēcijas Pāvila (Paulus Nicolettus Venetus, 1369–1429) manuskripta Logica parva pēdējā lappusē, kas sākts pētīt tikai nesen. Norādīts, ka minēto rokrakstu 1440. gadā pabeidza vācu pārrakstītājs Hanijas (gr. Χανιά) Krētas pilsētā.
Līdz šim piedāvāti trīs teksta izpratnes un rekonstrukcijas mēģinājumi – Štefans Keslers un Štefans Mosmans (2013), Audrone Kaukiene un Daļa Jakulīte (2015), Iļja Lemeškins (2019). Jāuzsver, ka visi šie centieni nav neapšaubāmi, piem., I. Lemeškina ierosinājums tekstā saskatīt maģisku formulu, kas saistīta ar baltiem netipiskiem maija koka (arbor majalis) svētkiem.
Pamatojoties uz rakstā sniegto atšķirīgo Krētas teksta analīzi, var izdarīt galveno secinājumu – visas trīs fragmenta daļas saistāmas ar kristiešu Dieva Jēzus Kristus pielūgšanu, kas minēta pirms rietumbaltu teksta ierakstītajā latīņu teikumā:
Sit benedictus natus uirginis nu et in euuʒ,
t. i., slavēsim Kungu, kurš ir dzimis no Jaunavas, tagad un mūžīgi mūžos.
Rakstā piedāvāti divi fragmenta tulkojuma varianti – burtiskais un literārais:
(burtiskais variants)
Kungs (↔ Atonai = Adonai), manu mīļo mūžīgi (↔ am[en]), neieved manā
ļaunumā / Taur (Vērsi), nestāvi malā
nes nāvi ragi / stāvi zem liepas ziedošas
no kuras bite nes medu
(literārais variants)
Ak Kungs, [es slavēju Tevi] mans mīļais mūžīgi, (Tu) neļauj mani kārdināt /
Taur (Vērsi) (↔ pirmatnējais Dievs), nestāvi (pasaules) malā, [kur Tavi] ragi soda [cilvēkus] ar nāvi /
Stāvi zem ziedošas liepas, no kuras bite [↔ Jēzus Kristus] nes medu [↔ dāvā mums svētlaimīgu dzīvi / Dieva mīlestību]
Balstoties uz Krētas teksta filoloģiskās analīzes rezultātiem, var apgalvot, ka fragmenta autors bijis izcils senās hebraistikas eksperts, zinājis Svētos Rakstus, teologu darbus un kristiešu himnas. Fragmenta stāsts ir uzrakstīts precīzā un bagātīgā valodā. Autors izskaidrojis kristīgās dogmatikas principu – tiekšanos pēc Dieva labvēlības un aizsardzības, izmantodams labi zināmus latīņu Bībeles citātus un tulkodams tos prūšu valodā. Tāpēc ir noraidāms I. Lemeškina apgalvojums, ka Krētas teksta reālijas skaidrojamas tautas kultūras tradīciju kontekstā. Fragmenta stāstījums saistāms ar ebreju reliģisko mantojumu, bet ne ar seno baltu paražām.
Apkopojot Krētas teksta filoloģiskās analīzes un pētījuma rezultātus, var izdarīt šādus secinājumus:
- Manuskripta Logica parva rietumbaltu teksta sižets saistīts ar kristīgās dogmatikas izplatīšanu.
- Fragmentu veido Bībeles citāti un parafrāzes, kas ņemti no kristiešu dziesmām un Sv. Bernarda no Klērvo (Bernardus Claraevallensis) rakstiem.
Krētas teksta stāstījums nav saistīts ar seno baltu paražām.
Atsauces
Bartal, Antonius. 1901. Glossarium Mediæ et Infimæ Latinitatis Regni Hungariæ. Lipsiæ: In ædibus B. G. Teubneri.
Bb.e = Biblija (Senasis Testamentas / Naujasis Testamentas) – www.biblija.lt
Brauer, Michael. 2011. Die Entdeckung des ,Heidentums‘ in Preußen. Die Prußen in den Reformdiskursen des Spätmittelalters und der Reformation. Berlin: Akademie Verlag GmbH.
BRMŠ I–IV = Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai 1–4. Sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005.
Brzezina, Maria. 1986. Polszczyzna żydów. Warszawa & Kraków: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.
Cappelli, Adriano. 1901. Lexicon Abbreviaturarum. Wörterbuch lateinischer und italienischer Abkürzungen. Leipzig: Verlagsbuchhandlung von J. J. Weber.
Chassant, Alphonse. 1884. Dictionnaire des abréviations latines et françaises usitées dans les inscriptions lapidaires et métalliques, les manuscrits et les chartes du Moyen Âge. Paris: Jules Martin.
[Claraevallensis, Bernardus]. 1640. Sancti Bernardi Clarævallensis abbatis primi… Opera omnia: tam quæ vere germana illivs esse nemo inficias eat, quàm qua ſpuria & ſuppoſititia… pleriſque videri poſſunt, diligentiſmè nunc primùm recognita, aucta, ac emendata, & in ordinem concinniorem diſpoſita. Acceſſerunt hac poſtrema editione S. Bernardi aliquot Epistolæ è Bibliotheca S. Victoris Pariſienſis, nunquam editæ, & Notæ F. Io. Picardi, eiuſdem monaſterij Canonici Regularis, in eaſdem & reliquas S. Bernardi Epistolas, vnà cum officio S. Victoris, ac D. Bernardi Miracula. Cum Indice duplici, altero locorum ſacra Scriptúra paſsim ab ipſo S. Bernardo explicatorum; altero eóque novo & amplo Rerum & Verborum. Lvtetiæ Parisiorvm: Sumptibus Ioannis dv Bray.
DCH I–VIII = The Dictionary of Classical Hebrew 1–8. Ed. David J. A. Clines. Sheffield: Sheffield Phoenix Press, 1993–2011.
DDD = Dictionary of deities and demons in the Dible (DDD). Ed. Karel van der Toorn, Bob Beking, Pieter W. van der Horst. 2nd extensively rev. ed. Leiden: Brill, 1999.
Diefenbach, Laurentius. 1857. Glossarium Latino-Germanicum mediae et infimae aetatis. Francofurti ad Moenum: Sumptibus Josephi Baer Bibliopolae.
Dini, Pietro Umberto. 2014. Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University.
Dini, Pietro Umberto. 2023. Foundations of Old Prussian: Philology and Linguistics (Studies in Slavic, Baltic, and Eastern European Languages and Cultures). London: Lexington Books.
Drake, Warren. 1997. A New Source for the Text of Josquin’s Passion Motet Cycle O Domine Jesu Christe. Context: Journal of Music Research 13, 35–46.
Du Cange Lat I–VII = Du Cange, Charles du Fresne. Glossarium Mediæ et Infimæ Latinitatis conditum a Carolo Dufresne domino du Cange auctum a monachis ordinis S. Benedicti cum supplementis integris D. P. Carpenterii et additamentis Adelungii et aliorum digessit G. A. L. Henschel 1–7. Parisiis: excudebant Firmin Didot fratres, 1840–1850.
FHNDWe = Frühneuhochdeutsches Wörterbuch 1–11… Hrsg. O. Reichmann. Berlin & New York: Walter de Gruyter, 1986–2016 (https://fwb-online.de/).
Forstner, Dorothea. 2001. Świat symboliki chrześcijańskiej. Leksykon. Warszawa: Instytut Wydawniczy Pax.
[Gesenius, Heinrich Friedrich Wilhelm]. 1910. Gesenius’ Hebrew Grammar. Ed. E. Kautzsch. Oxford: At the Clarendon Press.
Grimm, Jakob. 1844. Deutsche Mythologie. Zweite Ausgabe. Göttingen: Dieterichsche Buchhandlung.
Herman, József. 2000. Vulgar Latin. University Park: The Pennsylvania State University Press.
Jastrow I–II = Marcus Jastrow. A Dictionary of the Targumim, the Talmud Babli and Yerushalmi, and the Midrashic Literature. London & New York: Luzac & Co., G. P. Putnam’s Sons, 1903.
Jougan, Alojzy. 1948. Słownik kościelny łacińsko-polski. Wedle tekstu kilku słowników, a przeważnie Dra Alberta Sleumera. Wydanie drugie. Miejsce Piastowe: Michalineum.
Kaukienė, Audronė; Jakulytė, Dalia. 2015. Stonais po leipen zaidiantẽ: kitokia XV a. baltiško teksto interpretacija. Res Humanitariae 17, 40–52.
Ker, Neil Ripley; Piper Alan J. 1992. Medieval Manuscripts in British Libraries. IV. Paisley–York. Oxford: Clarendon Press.
Kessler, Stephan; Mossman, Stephen. 2013. Ein Fund aus dem Jahre 1440: ein bisher unbekannter Text in einer baltischen Sprache. Archivum Lithuanicum 15, 511–534.
Kobielus, Stanisław. 2002. Bestiarium chrześcijańskie. Zwierzęta w symbolice i interpretacji. Starożytność i średniowiecze. Warszawa: Instytut Wydawniczy Pax.
Kregždys, Rolandas. 2018. Sūduvių knygelės nuorašų formalioji analizė bei analitinė eksplikacija. Archivum Lithuanicum 20, 89–124.
Kregždys, Rolandas. 2019. Sūduvių knygelės autorystės problema. Knygotyra 72, 255–273.
Kregždys, Rolandas. 2020. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Kregždys, Rolandas. 2022. Sacra sub velo: pietų aukštaičių papročio puošti kryžių apdangalais ištakos. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 22(31), 87–108.
Kropp, Angelicus M. 1930. Ausgewählte koptische Zaubertexte. Bd. 1. Textpublikation. Brussels: Edition de la Fondation égyptologique reine Elisabeth.
Lampe, Geoffrey William Hugo. 1961. A Patristic Greek Lexicon. Oxford: Clarendon Press.
LE I–XXXVII = Lietuvių enciklopedija 1–37. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985.
LEAE = Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Sud. Vida Savoniakaitė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
LEEŽ = Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Sud. B. Kulnytė, E. Lazauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.
Les Enluminures = https://www.textmanuscripts.com/medieval/paul-of-venice-logica-parva-60915
Lemeškin, Ilja. 2019. Lithuanica aliter. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Lemeškin, Ilja Vasiljevič. 2021. Drevnebaltijskij tekst s ostrova Krit. Osobennosti i posledovateljnostj čtenija. Indoevropejskoe jazykoznanije i klassičeskaja filologija 25(1), 783–808.
Liedtke, Friedrich. 1979. Chronik des Dorfes Maibaum Kreis Elbing/Westpr.: Erinnerungen und Überlieferungen (Ostdeutsche Landgemeinden und Kirchspiele 13). Marburg: Truso-Verlag.
LKŽe = Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002) elektroninis variantas. Antrasis elektroninis leidimas. Red. kolegija: G. Naktinienė ir kt. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.
LLD I–XXIII = Lietuvių liaudies dainynas 1–23. Vilnius: Vaga / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1980–2011.
LPŽe = Lietuvių pavardžių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989 elektroninė versija (http://pavardes.lki.lt/?pg=c)
LS – Henry George Liddell, Robert Scott. A Greek-English Lexicon. Oxford: Clarendon Press, 1996.
Lust, Johan; Eynikel, Erik; Hauspie, Katrin. 2003. A Greek-English Lexicon of the Septuagint. Revised Edition. Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft.
Mannhardt, Wilhelm. 1875. Wald- und Feldkulte. Der Baümkültus der Germanen und ihrer Nachbarstämme. Erster Teil. Berlin: Gebrüder Borntraeger.
Mannhardt, Wilhelm. 1971. Letto-Preussische Götterlehre. Hannover-Döhren: Verlag Harro v. Hirschheydt.
Mažiulis, Vytautas. 1966. Prūsų kalbos paminklai. Vilnius: Mintis.
Mažiulis, Vytautas. 1970. Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai (Deklinacija). Vilnius: Mintis.
Mažiulis, Vytautas. 2004. Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Meinl, Hans; Schweiggert, Alfons. 1991. Der Maibaum. Geschichte und Geschichten um ein beliebtes Brauchtum. Dachau: Verlags-Anstalt „Bayerland“.
Meyer, Richard Moritz. 1910. Altgermanische Religionsgeschichte. Leipzig: Verlag von Quelle & Meyer.
MP I–IV = Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 1–4. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 – 1999), Lietuvos istorijos instituto leidykla (t. 2 – 2004, t. 3 – 2006, t. 4 – 2011).
Niermeyer, Jan Frederik. 1976. Mediae Latinitatis lexicon minus. Leiden: E. J. Brill.
Paoli, Cesare. 1892. Die Abkuerzungen in der Lateinischen Schrift des Mittelalters. Ein Methodisch-Praktischer Versuch. Innsbruck: Verlag der Wagner’schen Universitaets-Buchhandlung.
PEŽ I–IV = Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 1988–1997.
Pleše, Zlatko. 2006. Poetics of the Gnostic Universe. Narrative and Cosmology in the Apocryphon of John. Leiden & Boston: Brill.
Puhvel, Jaan. 1974. Indo-European Structure of the Baltic Pantheon. Myth in Indo-European Antiquity. Ed. Gerald James Larson. Berkeley & London: University of California Press, 75–85.
Rinkevičius, Vytautas. 2015. Prūsistikos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Rinkevičius, Vytautas. 2020. [recenzija] Lithuanica an Baltica aliter? Knygotyra 74, 247–257.
Santifaller, Leo. 1930. Bozner Schreibschriften der Neuzeit: 1500 – 1851. Beiträge zur Paläographie (Schriften des Instituts für Grenz- und Auslanddeutschtum an der Universität Marburg. Heft 7). Jena: Verlag von Gustav Fischer.
SD I–V = Slavjanskije drevnosti. Etnolingvisticheskij slovarj 1–5. Red. N. I. Tolstoj. Moskva: Mezhdunarodnyje otnoshenija, 1995–2012.
SEMSO I–VII = Słownik etymologiczno-motywacyjny staropolskich nazw osobowych 1–7 (1. Odapelatywne nazwy osobowe; 2. Nazwy osobowe pochodzenia chrześcijańskiego; 3. Odmiejscowe nazwy osobowe; 4. Nazwy osobowe pochodzące od etników; 5. Nazwy osobowe pochodzenia niemieckiego; 6. Nazwy heraldyczne; 7. Suplement. Rozwiązanie licznych zagadek staropolskiej antroponimii). Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995–2002.
SL I–III = Suidæ Lexicon, Græce & Latine. Textum Græcum cum manuscriptis codicibus collatum a quamplurimis mendis purgavit, notisque perpetuis illuſtravit: verſionem Latinam Æmilii Porti innumeris in locis correxit; indiceſque auctorum & rerum adjecit Ludolphus Kusterus. Cantabrigiæ: Typis Academicis, 1705.
Sleumer, Albert. 1926. Kirchenlateinisches Wörterbuch. Ausführliches Wörterverzeichnis zum Römischen Missale, Breviarium, Rituale, Graduale, Pontificale, Caeremoniale, Martyrologium, sowie zur Vulgata und zum Codex juris canonici; desgleichen zu den Proprien der Bistümer Deutschlands, Österreichs, Ungarns, Luxemburgs, der Schweiz und zahlreicher kirchlicher Orden und Kongregationen. Zweite, sehr vermehrte Auflage des „Liturgischen Lexikons“. Limburg an der Lahn: Verlag von Gebrüder Steffen.
SNWP I–X = Słownik nazwisk wspołczesnie w Polsce uzywanych 1–10. Wydał Kazimierz Rymut. Kraków: Instytut Języka Polskiego, 1992–1994.
Sophocles, Evangelinus Apostolides. 1900. Greek Lexicon of the Roman and Byzantine Periods (from B. C. 146 to A. D. 1100). New York: Charles Scribner’s Sons.
SSNO I–VII = Słownik staropolskich nazw osobowych 1–7. Red. Witold Taszycki. Wrocław & Kraków: Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich; Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1965–1984.
[Stella, Erasmus]. 1518. Erasmi Stellae Libonothani De Borvssiae Antiqvitatibvs Libri Dvo. Basileae: Froben.
Shishkina-Fisher, Jelena Michailovna. 2008. Nemeckaja svadjba. Deutsche Hochzeit. Moskva: АОО «Mezhdunarodnyj sojuz nemeckoj kuljtury».
Tweedale, Michael (edt.). 2005. Biblia Sacra juxta Vulgatam Clementinam. Editio electronica. Londinus: CBCEW.
[Vossius, Gerardus Joannes]. 1699. Gerardi Joannis Vossii Ars historica: de historicis Græcis libri quatuor, de historicis Latinis libri tres… Amstelodami: Ex Typographia P. & J. Blaev.
Vries I–II = Jan de Vries. Altgermanische Religionsgeschichte 1–2. Berlin und Leipzig: Walter de Gruyter & Co., 1935–1937.
Zinkevičius, Zigmas. 1977. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.
Zinkevičius, Zigmas. 2008. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
[Zuccalmaglio, Vincenz Jacob]. 1854. Die deutſchen Volksfeſte, Volksbräuche und deutſcher Volksglaube in Sagen, Märlein und Volksliedern. Ein Beitrag ʒur vaterländiſchen Sittengeſchichte von Montanus. Julius Bädeker.
Lejupielādes
Publicēts
Žurnāla numurs
Sadaļa
Licence
Autortiesības (c) 2023 Latvijas Universitāte
Šis darbs ir licencēts ar Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 International licenci.
