On the Origin of the Names of the Midsummer’s Day Festival of the East Balts
DOI:
https://doi.org/10.22364/bf.33.1.04Keywords:
names of Midsummer Day celebration, etymology, East BaltsAbstract
The article updates the etymology of the names of the Midsummer’s Day Festival of the East Balts. Midsummer Day is commonly called John’s Day (i.e. Lith. Joninės, Latv. Jāņi). It is also known as Rasos šventė (Dew Festival), Kupolė, Vainikų šventė (Festival of Wreaths), Lgo etc. The festival, or celebration of the summer solstice, takes place every year in the night from 23 June to 24 June and on 24 June. The traditions of the feast include singing songs and dancing until sunset, telling tales, searching to find the magic fern blossom at midnight, jumping over bonfires, greeting the rising midsummer sun and washing the face with morning dew, and young girls floating flower wreaths on the water of a river or lake.
It has been stated that the customs of Midsummer Day are inherited from pagan culture and beliefs. The pre-Christian name of the festival has been lost.
In summing up the research results, one may conclude that only 2 names of the Midsummer’s Day Festival are related to the inherited nominations of the summer solstice feast (i.e. Lith. Rasõs šveñtė and Latv. Lgo); the loanwords Lith. Joninės and Kupolės presuppose designations of Christian connotation; Kekyris, Kresze, Trumps šventė and Vainikų šventė are inventions of “amateur armchair philologists”.
To summarize the outcomes of research into the East Baltic names of the Midsummer’s Day Festival, the following conclusions are proposed:
- The origin of Latv. Lgo ‘Midsummer’s Day Festival’, presupposed by the referent equinox, is related to the adj. Latv. lgans ‘equal, symmetric’.
- The name Kekyris is a feigned word created by T. Narbutt: sub. g. dial. Kikerchen ‘the lights’ might have been modified using metathesis of the 1st and 2nd syllables, also the ending of the Baltic origin -is was added, i.e. g. dial. kīker- → *kekīr- + -is → Kekyris.
- The lexeme Kresze (acc. pl.) recorded in the edict of M. Junge presupposes a defective form (with omitted -u-) of sub. EHG kreuz, (pl.) kreuze ‘grave cross etc.’. It implies reference to a pagan grave monument (cf. Lith. krikštas ‘wooden grave monumet from pagan times’), but not a name of the Midsummer’s Day Festival or designation of a drink.
- Lith. Rasõs šveñtė (Dew Festival) and Latv. Lgo are to be ascribed to inherited names of the Midsummer’s Day Festival of the East Balts.
References
BRMŠ I–IV = Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai 1–4. Sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005.
Juška I–III = Antanas Juška. Lietuviškos dainos 1–3. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954.
PSRL II = Polnoe sobranie russkich letopisej 2. Ipatjevskaja letopis´. Izdanie vtoroe. St.-Peterburg: Tipografija m. a. Aleksandrova, 1908.
PSRL XV = Polnoe sobranie russkich letopisej. 15 Letopisnyj Sbornik, imenuemyj Tverskoju Letopisju. Sanktpeterburg: v tipografii Leonida Demisa, 1863.
[Valančius, Motiejus]. 1848. Žemajtiu wiskupiste. Aprasze K. Motiejus Wołonczewskis. Dalis II. Wilniuj: Spaustuwieje Juozapa Zawadski.
Ambrazas, Saulius. 1993. Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Annenkov, Nikolaj Ivanovič. 1878. Botaničeskij slovar´. Sankt Peterburg: Tipografija imperatorskoj akademii nauk.
Balys, Jonas. 1956. Joninės. Lietuvių enciklopedija 9. Red. J. Girnius. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 480–482.
Balys, Jonas. 1986. Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring: Lietuvių tautosakos leidykla.
Balsys, Rimantas. 2003. Vasaros saulėgrįžos šventės pavadinimo problema. Tiltai. Priedas 16, 18–35.
C(Drotv) I–IV = Clavis Germanico-Lithvana: rankraštinis XVII amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodynas: handschriftliches Deutsch-litauisches Wörterbuch des 17. Jahrhunderts 1–4. Parengė Vincentas Drotvinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (1 t. – 1995), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (2–4 t. – 1997).
Chaburgaev, Georgij Aleksandrovič. 1974. Staroslavjanskij jazyk. Moskva: Prosveščėnie.
Dal’ I–IV = Vladimir Dal’. Tolkovyj slovar’ živogo velikorusskogo jazyka 1–4. Moskva: Russkij jazyk, 1989–1991.
DCH I–VIII = The Dictionary of Classical Hebrew 1–8. Ed. David J. a. Clines. Sheffield: Sheffield Phoenix Press, 1993–2011.
Depkin I–VI = Liborius Depkin. Lettisches Wörterbuch. The original manuscript transcribed and annotated by Trevor G. Fenell. Rīga: Latvijas Akadēmiskā bibliotēka, 2005 (sj. 1), 2006 (sj. 2), 2007 (sj. 3), 2008 (sj. 4), 2009 (sj. 5), 2011 (sj. 6).
Dundulienė, Pranė. 1989. Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės. Vilnius: Mintis.
DLV = Duden Lexikon der Vornamen. 3., neu bearbeitete und erweiterte Auflage von Rosa und Volker Kohlheim. Mannheim & Zürich: Dudenverlag, 1998.
DWG I–XVI = Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm. 16 Bde. in 32 Teilbänden. Leipzig: S. Hirzel, 1854–1961 (Quellenverzeichnis – 1971).
EH I–II = Jānis Endzelīns, Edīte Hauzenberga. Papildinājumi un labojumi K. Mǖlenbacha Latviešu valodas vārdnīcai 1–2. Rīgā: Kultūras fonds, 1934–1938 (sj. 1), 1938–1946 (sj. 2).
Endzelīns, Jānis. 1956. Latvijas PSR vietvārdi. I daļa. 1 sējums (A – J). Rīga: Latvijas PSR zinatņu akadēmijas izdevniecība.
Endzelīns, Jānis. 1961. Latvijas PSR vietvārdi. I daļa. 2 sējums (K – Ō). Rīga: Latvijas PSR zinatņu akadēmijas izdevniecība.
Endzelīns, Jānis. 1974. Darbu izlase II. Rīga: Zinātne.
ESBM I–XIV: V.U. Martynaǔ, g.A. Cyhun (eds), Etymalagičny sloǔnìk belaruskaj movy 1–14, Minsk 1978–2017.
ESSJ I–XLII… = Etimologičeskij slovar´ slavjanskich jazykov 1–42. Otv. red. O. N. Trubačëv, a. F. Žuravlëv. Moskva: Nauka, 1974–2021…
EV I–III = Elga Kagaine, Silvija Raģe. Ērģemes izloksnes vārdnīca 1-3. Rīga: Zinātne, 1977 (sj. 1), 1978 (sj. 2), 1983 (sj. 3).
EWA I–VII = Albert L. Lloyd, Rosemarie Lühr, Otto Springer, Harald Bichlmeier, Maria Kozianka, Roland Schuhmann, Laura Sturm. Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen 1–7. Göttingen & Zürich: Vandenhoeck & Ruprecht, 1988–2021…
Federowski, Michał. 1897. Lud białoruski na Rusi Litewskiej. Materyały do etnografii słowiańskiej zgromadzone w latach 1877–1891. Tom I. Wiara, wierzenia i przesądy ludu z okolic Wołkowyska, Słonima, Lidy i Sokółki. Kraków: Akademia Umiejętności.
Fennell, Trevor G. 1989. A Latvian-German Revision of G. Mancelius’ «Phraseologia Lettica» (1638). Melbourne: Latvian Tertiary Committee.
FHNDW I–XI = Frühneuhochdeutsches Wörterbuch 1–11… Hrsg. O. Reichmann. Berlin & New York: Walter de Gruyter, 1986–2023.
Fr I–II = Hermann Frischbier. Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge 1–2. Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin, 1882–1883.
FrG = Frühneuhochdeutsche Grammatik von Robert Peter Ebert, Oskar Reichmann, Hans-Joachim Solms und Klaus-Peter Wegera. Hrsg. Oscar Reichmann, Klaus-Peter Wegera. Tübingen: Max Niemeyer Verlag, 1993.
Gerullis, Georg. 1922. Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger. DOI: https://doi.org/10.1515/9783112694329
Gießberger, Hans. 1921. Von den alten Johannisfeuern. Volkskunde 24, 81–88.
Gloger, Zygmunt. 1903. Encyklopedja staropolska ilustrowana 4. Warszawa: Druk P. Laskauera i W. Babickiego.
Gluhak, Alemko. 1993. Hrvatski etimoloski rjecnik. Zagreb: August Cesarec.
GSBM I–XXXVII = Gistaryčny sloynik belaruskai movy 1–37. Minsk: Navuka i technika; Belaruskaja navuka, 1982–2017.
[Haddan, Arthur West; Stubbs, William]. 1871. Councils and Ecclesiastical Documents relating to Great Britain and Ireland. Vol. III. Oxford: At the Clarendon Press.
Jahn, Ulrich. 1884. Die deutschen Opfergebräuche bei Ackerbau und Viehzucht. Breslau: Verlag von Wilhelm Koebner.
Karłowicz I–VI = Jan Karłowicz. Słownik gwar polskich 1–6. Kraków: Drukarnia C. K. Uniwersytetu Jagiellońskiego, 1900–1911.
Karskij, Evfimij Fedorovič. 1916. Belorusy. Tom III. Očerki slovesnosti belorusskaga plemeni. 1. Narodnaja poezija. Moskva: Tipo-litografija T-va I. N. Kušnerev i Кº.
Kluge, Friedrich. 2011. Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache. 25 Aufl. Bearb. von Elmar Seebold. Berlin & Boston: Walter de Gruyter. DOI: https://doi.org/10.1515/9783110223651
KpŽ I–IV = Klementina Vosylytė. Kupiškėnų žodynas 1–4. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007–2013.
Kregždys, Rolandas. 2020. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Kregždys, Rolandas. 2021. Pseudomitologemos Milda kilmė. Baltu filoloģija 30 (1 / 2), 26–51. DOI: https://doi.org/10.22364/bf.30.02
KRŽ I–II = Aldonas Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009.
Kvašytė, Regina. 2004. Latvių Joninės lingvistiniu aspektu. Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Sud. J. Švambarytė-Valužienė, R. R. Trimonienė, R. Kvašytė. Šiauliai: Lucilijus 90–99.
Kvašīte, Regīna. 2018. Par latviešu Jāņiem lietuviski. Dzīves lingvistika: veltījumkrājums profesoram Jānim Valdmanim. Rīga: Latvijas Universitātes Akadēmiskais apgāds, 87–110.
Lampe, Geoffrey William Hugo. 1961. A Patristic Greek Lexicon. Oxford: Clarendon Press.
Lange, Jakob. 1773. Lettiſch Detſcher Theil des volſtndigen Lettiſchen Lexici, darinnen nicht nur ſmtliche Stamwrter dieſer Sprache ſamt ihren Abſtmlingen, ſondern auch die ſeltene, nur in gewißen Gegenden gebruchliche Wrter, ʒum Nachſchlagen, angeʒeiget werden. Schloß Ober⸗Pahlen.
Lasch, Agathe. 1914. Mittelniederdeutsche Grammatik. Halle a.S.: Verlag von Max Niemeyer.
LATŽ = Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2. Vilnius: Mintis, 1976.
LED = Wojciech Smoczyński. Lithuanian Etymological Dictionary. Berlin: Peter Lang GmbH, 2018.
LEEŽ = Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Sud. B. Kulnytė, E. Lazauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.
LEV I–II = Konstantīns Karulis. Latviešu etimoloģijas vārdnīca 1–2. Rīga: Avots, 1992.
LKŽe = Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002) elektroninis variantas. Antrasis elektroninis leidimas. Red. kolegija: G. Naktinienė ir kt. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.
LMV = Lietuvos miškų vardynas. I dalis. Sud. a. Brukas, B. Elsbergienė, a. Kozlovienė, D. Budriunienė. Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjunga.
Mannhardt, Wilhelm. 1971. Letto-Preussische Götterlehre. Hannover-Döhren: Verlag Harro v. Hirschheydt.
Marcinkevičienė, Nijolė. 1991. Rasos. Joninės. Kupolės. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras.
Mažiulis, Vytautas. 2004. Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
ME I–IV = K. Mǖlenbacha Latviešu valodas vārdnīca 1–4, red. Jānis Endzelīns. Rīga: Izglītības ministrija (sj. 1); Kultūras fonds (sj. 2–4), 1923–1932.
Merkienė, Irena Regina. 1997. Kalendoriniai papročiai Vakarų ir Pietų Lietuvoje: etninės kultūros bendrybės ir savitumai. Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. Red. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 357–367.
Mierzyński, Antoni. 1896. Źródła do mytologii litewskiej II. Wiek XIV i XV. Warszawa: Druk P. Szymanowskiego.
MP I–V = Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 1–5. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 – 1999), Lietuvos istorijos instituto leidykla (t. 2 – 2004, t. 3 – 2006, t. 4 – 2011, t. 5 – 2019).
Narbutt, Teodor. 1835. Dzieje starożytne narodu litewskiego. Tom I. Mitologia litewska. Wilno: Nakładem i drukiem a. Marcinowskiego.
NIV I–III = Brigita Bušmane. Nīcas izloksnes vārdnīca 1–3. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2017–2021.
PEŽ I–IV = Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 1988–1997.
Pleteršnik, Maks. 1894. Slovensko-nemški slovar. Prvi del A–O. Ljubljana: Katoliška tiskarna.
Przybytek, Rozalia. 1993. Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.
SBGP I–V = Slounik belaruskich gavorak Paunočna-Zachodnjai Belarusi i jae pagraničča 1–5. Minsk: Navuka i technika, 1979–1986.
SchL I–VI = Karl Schiller, August Lübben. Mittelniederdeutsches Wörterbuch 1– 6. Bremen: Verlag von J. Kühtmann’s Buchhandlung, 1875–1881.
Schröer I–II = Karl Julius Schröer. Beitrag zu einem Wörterbuche der deutschen Mundarten des ungrischen Berglandes 1–2. Wien: Aus der K. K. Hof- und Staatsdruckerei, 1858.
SD I–V = Slavjanskie drevnosti. Etnolingvističeskij slovar´ 1–5. Red. N. I. Tolstoj. Moskva: Meždunarodnye otnošenija, 1995–2012.
SEMSO I–VII = Słownik etymologiczno-motywacyjny staropolskich nazw osobowych 1–7 (1. Odapelatywne nazwy osobowe; 2. Nazwy osobowe pochodzenia chrześcijańskiego; 3. Odmiejscowe nazwy osobowe; 4. Nazwy osobowe pochodzące od etników; 5. Nazwy osobowe pochodzenia niemieckiego; 6. Nazwy heraldyczne; 7. Suplement. Rozwiązanie licznych zagadek staropolskiej antroponimii). Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995–2002.
Siliņš, Klāvs. 1990. Latviešu personvārdu vārdnīca. Rīga: Zinātne.
Skardžius I–VII = Pranas Skardžius. Rinktiniai raštai 1–7. Par. Albertas Rosinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996–2014.
Skrodenis, Stasys. 1977. Joninių arba Kupolių šventės vardo ir prasmės klausimu. Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. Vilnius: Lietuvos TSR ateizmo muziejus, 42–59.
Sławski I–V = Franciszek Sławski. Słownik etymologiczny języka polskiego 1–5 (1. A–J; 2. K–Kot; 3. Kotar–Kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). Kraków: Towarzystwo Miłośników Języka Polskiego, 1952–1982.
Sleumer, Albert. 1926. Kirchenlateinisches Wörterbuch. Ausführliches Wörterverzeichnis zum Römischen Missale, Breviarium, Rituale, Graduale, Pontificale, Caeremoniale, Martyrologium, sowie zur Vulgata und zum Codex juris canonici; desgleichen zu den Proprien der Bistümer Deutschlands, Österreichs, Ungarns, Luxemburgs, der Schweiz und zahlreicher kirchlicher Orden und Kongregationen. Zweite, sehr vermehrte Auflage des „Liturgischen Lexikons“. Limburg an der Lahn: Verlag von Gebrüder Steffen.
Socin, Adolf. 1903. Mittelhochdeutsches Namenbuch nach oberrheinischen Quellen des zwölften und dreizehnten Jahrhunderts. Basel: Verlag von Helbing & Lichtenhahn.
Sokolova, Vera Konstantinovna. 1979. Vesenne-letnie kalendarnye obrjady russkich, ukraincev i belorusov. XIX – načalo XX v. Moskva: Nauka.
Sprogis, Ivan Jakovlevič. 1888. Geografičeskij slovar´ drevnej Žomojtskoj zemli XVI stoletija. Vilna: tipografija I. J. Jalovcera.
SRJ I–XXXI = Slovarʹ russkogo jazyka XI–XVII vv. 1–31. Moskva / Sankt Peterburg: Nauka 1975–2008, Azbukovnik 2011, Nestor-Istorija 2019.
SRNG I–LII = Slovarʹ russkich narodnych govorov, vol. 1–52, Leningrad (Sankt Peterburg), 1965–2021.
Stender, Gotthard Friedrich. 1783. Lettiſche Grammatik. Zweyte Auflage. Mitau: gedruckt und ʒu haben bey Johann Fried. Steffenhagen.
SUM I–XI = Slovnyk ukrajins´koji movy 1–11. Kyjiv: Naukova dumka, 1970–1980.
SW I–VIII = Jan Karłowicz, Adam Kryński, Władysław Niedźwiedzki (red.). Słownik języka polskiego 1–8. Warszawa: W drukarni E. Lubowskiego (1–2), W drukarni „Gazety Handlowej“ (3–6), W drukarni „Współczesnej“ (7), Wydawnictwo kasy pomocy dla osób pracujących na polu naukowem imienia J. Mianowskiego (8), 1898–1923.
Šaknys, Žilvytis Bernardas. 2001. Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Jaunimo vakarėliai. Vilnius: Diemedžio leidykla.
ŠVŽŽ I–II = Šiaurės vakarų žemaičių žodynas 1–2. Par. Birutė Vanagienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.
Trautmann, Reinhold. 1974. Die altpreußischen Personennamen. 2. unveränderte Auflage. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.
Ulmann, Carl Chriſtian. 1872. Lettiſches Wörterbuch. Erſter Theil. Lettiſch=deutſches Wörterbuch. Riga: Verlag von H. Bruɮer & Co.
Vasmer I–III = Max Vasmer. Russisches etymologisches Wörterbuch 1–3. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1953–1958.
Vilmantienė, Ona. 1941. Joninių papročiai Prūsų Lietuvoje. Gimtasai kraštas 29 (1–2). Šiauliai: Šiaulių kraštotyros draugija / „Aušros“ muziejus, 116—121
[Vladimirov, Piotr Vladimirovič]. 1896. Vvedenie v istoriju russkoj slovesnosti. Iz lekcij i issledovanij P. V. Vladimirova. Kiev: Tipografija Imperatorskago Universiteta Sv. Vladimira.
Voigt, Johannes. 1834. Geſchichte Preuſſens, von den ltesten Ʒeiten bis ʒum Untergange der Herrſchaft des deutſchen Ordens. Sechſter Band. Knigsberg: im Verlage der Gebrder Borntrger.
VŠŽ = Markevičienė, Žaneta; Markevičius, Aurimas. Vidiškių šnektos žodynas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių kalbos institutas, 2014.
WPk = Veikalo Wolfenbüttelio postilė (1573) elektroninė abėcėlinė žodžių formų konkordancija, saugoma Lietuvių kalbos institute, Senųjų raštų duomenų bazėje (žr. www.lki.lt).
Ziesemer, Walther. 1924. Die ostpreußischen Mundarten. Königsberg: Ferdinand Hirt in Breslau.
Zinkevičius, Zigmas. 2008. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
ŽNS = Žyvoe narodnae slova. Dyjalektalagičny zbornik. Red. P. a. Michailau, I. J. Jaškin. Minsk: Navuka i technika, 1992.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2024 University of Latvia
This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 International License.
