The Trace of Crete: Philological Aspects of Translation

Authors

  • Rolandas Kregždys Lietuvos kultūros tyrimų institutas

DOI:

https://doi.org/10.22364/bf.32.07

Keywords:

Trace of Crete, Adonai ↔ Atonai, Christian Dogmatics, philological analysis

Abstract

The Trace of Crete, an old handwritten text fragment of West Baltic (Old Prussian) origin recorded on the last page of the manuscript Logica parva by Paul of Venice (Paulus Nicolettus Venetus, 1369–1429), began to be investigated only recently. It has been stated that the said handwriting was completed in 1440 by a German copyist in the city of Canea (Gk. Χανιά), Crete, cf.:

Atonaige maian meilan am ne wede maian
wargan / Thaure ne ʃtonais po pieʃ pievʃʃen
abdolenai galei ragai / Stonais po leipen zaidiantȇ
acha peda bete medde

Only three attempts at decoding and recovering the scrambled text have been presented: by Stephan Kessler and Stephen Mossman (2013), Ilja Lemeškin (2019), Audronė Kaukienė and Dalia Jakulytė (2015). It is to be emphasized that all these efforts are hardly justified, cf. I. Lemeškin’s proposal to relate the text to a magical formula associated with the festival of the Whit tree, which is atypical to Balts.

On the basis of the presented new analysis of the Trace of Crete, the main conclusion can be distinguished – all three parts of the fragment are to be related to the adoration of the Christian God Jesus Christ, mentioned in the Latin sentence recorded before the text of West Baltic origin, cf.:

Sit benedictus natus uirginis nu et in euuʒ,
i.e. Let us praise the Lord who was born of the Virgin now and to the ages of ages.

Two translation variants of the fragment – interlinear and literary – are proposed:

(interlinear variant) Lord (↔ Atonai = Adonai), my beloved for eternity (↔ am[en]), do not lead me into evil / Aurochs, don’t stand on the edge
horns gore to death / stand under the linden in bloom
from which a bee gathers honey

(literary variant) O Lord, [I praise You] my Beloved for eternity, (You) do not let me be tempted /
Aurochs (↔ primordial God), do not stand on the edge (of the world), [where Your] horns gore [men] to death /
Stand under the linden in bloom, from which the bee [↔ Jesus Christ] gathers honey [↔ grants us blessed life / God’s love]

Referring to the results of the philological analysis of the Trace of Crete, one can state that the author of the fragment was an eminent expert in ancient hebraistics, who pursued a proficiency in the knowledge of the Holy Scripture and the writings of the Doctors of the Church and Christian Canticles. The story of the fragment was written in precise, rich, replete language. The author explains the principles of Christian dogmatics – the reach of the Divine and charisma – using well-known Latin biblical quotes, and also translated them into Old Prussian. Therefore, the statement of I. Lemeškin (2019: 289) that “The realia (decoded and only reconstructed) of the Trace of Crete should be explained in the context of folklore tradition” must be refuted. The narrative of the fragment is to be related to the Jewish religious heritage, but not to the customs of the ancient Balts.

To summarise the outcome of the research into the philological analysis of the Trace of Crete, the following conclusions are made:

  1. The plot of the West Baltic text of the Logica parva presupposes a familiarization with of Christian dogmatics.
  2. The fragment is composed of biblical quotations and paraphrases taken from the Christian Canticles and writings of St. Bernard of Clairvaux (Bernardus Claraevallensis).
  3. The narrative of the Trace of Crete is not related to the customs of the ancient Balts.

Author Biography

  • Rolandas Kregždys, Lietuvos kultūros tyrimų institutas

    Baltų ir Lietuvos kultūros istorijos skyrius

    Lietuvos kultūros tyrimų institutas

References

Bartal, Antonius. 1901. Glossarium Mediæ et Infimæ Latinitatis Regni Hungariæ. Lipsiæ: In ædibus B. G. Teubneri.

Bb.e = Biblija (Senasis Testamentas / Naujasis Testamentas) – www.biblija.lt

Brauer, Michael. 2011. Die Entdeckung des ,Heidentums‘ in Preußen. Die Prußen in den Reformdiskursen des Spätmittelalters und der Reformation. Berlin: Akademie Verlag GmbH.

BRMŠ I–IV = Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai 1–4. Sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005.

Brzezina, Maria. 1986. Polszczyzna żydów. Warszawa & Kraków: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.

Cappelli, Adriano. 1901. Lexicon Abbreviaturarum. Wörterbuch lateinischer und italienischer Abkürzungen. Leipzig: Verlagsbuchhandlung von J. J. Weber.

Chassant, Alphonse. 1884. Dictionnaire des abréviations latines et françaises usitées dans les inscriptions lapidaires et métalliques, les manuscrits et les chartes du Moyen Âge. Paris: Jules Martin.

[Claraevallensis, Bernardus]. 1640. Sancti Bernardi Clarævallensis abbatis primi… Opera omnia: tam quæ vere germana illivs esse nemo inficias eat, quàm qua ſpuria & ſuppoſititia… pleriſque videri poſſunt, diligentiſmè nunc primùm recognita, aucta, ac emendata, & in ordinem concinniorem diſpoſita. Acceſſerunt hac poſtrema editione S. Bernardi aliquot Epistolæ è Bibliotheca S. Victoris Pariſienſis, nunquam editæ, & Notæ F. Io. Picardi, eiuſdem monaſterij Canonici Regularis, in eaſdem & reliquas S. Bernardi Epistolas, vnà cum officio S. Victoris, ac D. Bernardi Miracula. Cum Indice duplici, altero locorum ſacra Scriptúra paſsim ab ipſo S. Bernardo explicatorum; altero eóque novo & amplo Rerum & Verborum. Lvtetiæ Parisiorvm: Sumptibus Ioannis dv Bray.

DCH I–VIII = The Dictionary of Classical Hebrew 1–8. Ed. David J. A. Clines. Sheffield: Sheffield Phoenix Press, 1993–2011.

DDD = Dictionary of deities and demons in the Dible (DDD). Ed. Karel van der Toorn, Bob Beking, Pieter W. van der Horst. 2nd extensively rev. ed. Leiden: Brill, 1999.

Diefenbach, Laurentius. 1857. Glossarium Latino-Germanicum mediae et infimae aetatis. Francofurti ad Moenum: Sumptibus Josephi Baer Bibliopolae.

Dini, Pietro Umberto. 2014. Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University.

Dini, Pietro Umberto. 2023. Foundations of Old Prussian: Philology and Linguistics (Studies in Slavic, Baltic, and Eastern European Languages and Cultures). London: Lexington Books.

Drake, Warren. 1997. A New Source for the Text of Josquin’s Passion Motet Cycle O Domine Jesu Christe. Context: Journal of Music Research 13, 35–46.

Du Cange Lat I–VII = Du Cange, Charles du Fresne. Glossarium Mediæ et Infimæ Latinitatis conditum a Carolo Dufresne domino du Cange auctum a monachis ordinis S. Benedicti cum supplementis integris D. P. Carpenterii et additamentis Adelungii et aliorum digessit G. A. L. Henschel 1–7. Parisiis: excudebant Firmin Didot fratres, 1840–1850.

FHNDWe = Frühneuhochdeutsches Wörterbuch 1–11… Hrsg. O. Reichmann. Berlin & New York: Walter de Gruyter, 1986–2016 (https://fwb-online.de/).

Forstner, Dorothea. 2001. Świat symboliki chrześcijańskiej. Leksykon. Warszawa: Instytut Wydawniczy Pax.

[Gesenius, Heinrich Friedrich Wilhelm]. 1910. Gesenius’ Hebrew Grammar. Ed. E. Kautzsch. Oxford: At the Clarendon Press.

Grimm, Jakob. 1844. Deutsche Mythologie. Zweite Ausgabe. Göttingen: Dieterichsche Buchhandlung.

Herman, József. 2000. Vulgar Latin. University Park: The Pennsylvania State University Press.

Jastrow I–II = Marcus Jastrow. A Dictionary of the Targumim, the Talmud Babli and Yerushalmi, and the Midrashic Literature. London & New York: Luzac & Co., G. P. Putnam’s Sons, 1903.

Jougan, Alojzy. 1948. Słownik kościelny łacińsko-polski. Wedle tekstu kilku słowników, a przeważnie Dra Alberta Sleumera. Wydanie drugie. Miejsce Piastowe: Michalineum.

Kaukienė, Audronė; Jakulytė, Dalia. 2015. Stonais po leipen zaidiantẽ: kitokia XV a. baltiško teksto interpretacija. Res Humanitariae 17, 40–52.

Ker, Neil Ripley; Piper Alan J. 1992. Medieval Manuscripts in British Libraries. IV. Paisley–York. Oxford: Clarendon Press.

Kessler, Stephan; Mossman, Stephen. 2013. Ein Fund aus dem Jahre 1440: ein bisher unbekannter Text in einer baltischen Sprache. Archivum Lithuanicum 15, 511–534.

Kobielus, Stanisław. 2002. Bestiarium chrześcijańskie. Zwierzęta w symbolice i interpretacji. Starożytność i średniowiecze. Warszawa: Instytut Wydawniczy Pax.

Kregždys, Rolandas. 2018. Sūduvių knygelės nuorašų formalioji analizė bei analitinė eksplikacija. Archivum Lithuanicum 20, 89–124.

Kregždys, Rolandas. 2019. Sūduvių knygelės autorystės problema. Knygotyra 72, 255–273.

Kregždys, Rolandas. 2020. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Kregždys, Rolandas. 2022. Sacra sub velo: pietų aukštaičių papročio puošti kryžių apdangalais ištakos. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 22(31), 87–108.

Kropp, Angelicus M. 1930. Ausgewählte koptische Zaubertexte. Bd. 1. Textpublikation. Brussels: Edition de la Fondation égyptologique reine Elisabeth.

Lampe, Geoffrey William Hugo. 1961. A Patristic Greek Lexicon. Oxford: Clarendon Press.

LE I–XXXVII = Lietuvių enciklopedija 1–37. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985.

LEAE = Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Sud. Vida Savoniakaitė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.

LEEŽ = Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Sud. B. Kulnytė, E. Lazauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.

Les Enluminures = https://www.textmanuscripts.com/medieval/paul-of-venice-logica-parva-60915

Lemeškin, Ilja. 2019. Lithuanica aliter. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Lemeškin, Ilja Vasiljevič. 2021. Drevnebaltijskij tekst s ostrova Krit. Osobennosti i posledovateljnostj čtenija. Indoevropejskoe jazykoznanije i klassičeskaja filologija 25(1), 783–808.

Liedtke, Friedrich. 1979. Chronik des Dorfes Maibaum Kreis Elbing/Westpr.: Erinnerungen und Überlieferungen (Ostdeutsche Landgemeinden und Kirchspiele 13). Marburg: Truso-Verlag.

LKŽe = Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002) elektroninis variantas. Antrasis elektroninis leidimas. Red. kolegija: G. Naktinienė ir kt. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

LLD I–XXIII = Lietuvių liaudies dainynas 1–23. Vilnius: Vaga / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1980–2011.

LPŽe = Lietuvių pavardžių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989 elektroninė versija (http://pavardes.lki.lt/?pg=c)

LS – Henry George Liddell, Robert Scott. A Greek-English Lexicon. Oxford: Clarendon Press, 1996.

Lust, Johan; Eynikel, Erik; Hauspie, Katrin. 2003. A Greek-English Lexicon of the Septuagint. Revised Edition. Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft.

Mannhardt, Wilhelm. 1875. Wald- und Feldkulte. Der Baümkültus der Germanen und ihrer Nachbarstämme. Erster Teil. Berlin: Gebrüder Borntraeger.

Mannhardt, Wilhelm. 1971. Letto-Preussische Götterlehre. Hannover-Döhren: Verlag Harro v. Hirschheydt.

Mažiulis, Vytautas. 1966. Prūsų kalbos paminklai. Vilnius: Mintis.

Mažiulis, Vytautas. 1970. Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai (Deklinacija). Vilnius: Mintis.

Mažiulis, Vytautas. 2004. Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Meinl, Hans; Schweiggert, Alfons. 1991. Der Maibaum. Geschichte und Geschichten um ein beliebtes Brauchtum. Dachau: Verlags-Anstalt „Bayerland“.

Meyer, Richard Moritz. 1910. Altgermanische Religionsgeschichte. Leipzig: Verlag von Quelle & Meyer.

MP I–IV = Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 1–4. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 – 1999), Lietuvos istorijos instituto leidykla (t. 2 – 2004, t. 3 – 2006, t. 4 – 2011).

Niermeyer, Jan Frederik. 1976. Mediae Latinitatis lexicon minus. Leiden: E. J. Brill.

Paoli, Cesare. 1892. Die Abkuerzungen in der Lateinischen Schrift des Mittelalters. Ein Methodisch-Praktischer Versuch. Innsbruck: Verlag der Wagner’schen Universitaets-Buchhandlung.

PEŽ I–IV = Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 1988–1997.

Pleše, Zlatko. 2006. Poetics of the Gnostic Universe. Narrative and Cosmology in the Apocryphon of John. Leiden & Boston: Brill.

Puhvel, Jaan. 1974. Indo-European Structure of the Baltic Pantheon. Myth in Indo-European Antiquity. Ed. Gerald James Larson. Berkeley & London: University of California Press, 75–85.

Rinkevičius, Vytautas. 2015. Prūsistikos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Rinkevičius, Vytautas. 2020. [recenzija] Lithuanica an Baltica aliter? Knygotyra 74, 247–257.

Santifaller, Leo. 1930. Bozner Schreibschriften der Neuzeit: 1500 – 1851. Beiträge zur Paläographie (Schriften des Instituts für Grenz- und Auslanddeutschtum an der Universität Marburg. Heft 7). Jena: Verlag von Gustav Fischer.

SD I–V = Slavjanskije drevnosti. Etnolingvisticheskij slovarj 1–5. Red. N. I. Tolstoj. Moskva: Mezhdunarodnyje otnoshenija, 1995–2012.

SEMSO I–VII = Słownik etymologiczno-motywacyjny staropolskich nazw osobowych 1–7 (1. Odapelatywne nazwy osobowe; 2. Nazwy osobowe pochodzenia chrześcijańskiego; 3. Odmiejscowe nazwy osobowe; 4. Nazwy osobowe pochodzące od etników; 5. Nazwy osobowe pochodzenia niemieckiego; 6. Nazwy heraldyczne; 7. Suplement. Rozwiązanie licznych zagadek staropolskiej antroponimii). Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995–2002.

SL I–III = Suidæ Lexicon, Græce & Latine. Textum Græcum cum manuscriptis codicibus collatum a quamplurimis mendis purgavit, notisque perpetuis illuſtravit: verſionem Latinam Æmilii Porti innumeris in locis correxit; indiceſque auctorum & rerum adjecit Ludolphus Kusterus. Cantabrigiæ: Typis Academicis, 1705.

Sleumer, Albert. 1926. Kirchenlateinisches Wörterbuch. Ausführliches Wörterverzeichnis zum Römischen Missale, Breviarium, Rituale, Graduale, Pontificale, Caeremoniale, Martyrologium, sowie zur Vulgata und zum Codex juris canonici; desgleichen zu den Proprien der Bistümer Deutschlands, Österreichs, Ungarns, Luxemburgs, der Schweiz und zahlreicher kirchlicher Orden und Kongregationen. Zweite, sehr vermehrte Auflage des „Liturgischen Lexikons“. Limburg an der Lahn: Verlag von Gebrüder Steffen.

SNWP I–X = Słownik nazwisk wspołczesnie w Polsce uzywanych 1–10. Wydał Kazimierz Rymut. Kraków: Instytut Języka Polskiego, 1992–1994.

Sophocles, Evangelinus Apostolides. 1900. Greek Lexicon of the Roman and Byzantine Periods (from B. C. 146 to A. D. 1100). New York: Charles Scribner’s Sons.

SSNO I–VII = Słownik staropolskich nazw osobowych 1–7. Red. Witold Taszycki. Wrocław & Kraków: Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich; Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1965–1984.

[Stella, Erasmus]. 1518. Erasmi Stellae Libonothani De Borvssiae Antiqvitatibvs Libri Dvo. Basileae: Froben.

Shishkina-Fisher, Jelena Michailovna. 2008. Nemeckaja svadjba. Deutsche Hochzeit. Moskva: АОО «Mezhdunarodnyj sojuz nemeckoj kuljtury».

Tweedale, Michael (edt.). 2005. Biblia Sacra juxta Vulgatam Clementinam. Editio electronica. Londinus: CBCEW.

[Vossius, Gerardus Joannes]. 1699. Gerardi Joannis Vossii Ars historica: de historicis Græcis libri quatuor, de historicis Latinis libri tres… Amstelodami: Ex Typographia P. & J. Blaev.

Vries I–II = Jan de Vries. Altgermanische Religionsgeschichte 1–2. Berlin und Leipzig: Walter de Gruyter & Co., 1935–1937.

Zinkevičius, Zigmas. 1977. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.

Zinkevičius, Zigmas. 2008. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

[Zuccalmaglio, Vincenz Jacob]. 1854. Die deutſchen Volksfeſte, Volksbräuche und deutſcher Volksglaube in Sagen, Märlein und Volksliedern. Ein Beitrag ʒur vaterländiſchen Sittengeſchichte von Montanus. Julius Bädeker.

Published

2023-12-21

How to Cite

Kregždys, R. (2023). The Trace of Crete: Philological Aspects of Translation. Baltu Filoloģija, 32(1/2), 123-142. https://doi.org/10.22364/bf.32.07