Oikonyms of Unknown Origin of the Klaipėda Region: Jan Alzeik, Andullen / Greger Zceyp, Wittblind
DOI:
https://doi.org/10.22364/bf.32.06Keywords:
place-name, hypocoristic form, Germanism, etymology, Klaipėda RegionAbstract
The article updates the etymology of the place-names Jan Alzeik, Andullen / Greger Zceyp, Wittblind, situated in Klaipėda Region, in the western part of Lithuania.
The region is the only area in Lithuania where the majority of people once used the German language. This circumstance, as well as a cultural environment which differed from the rest of Lithuania, and greatly influenced the formation of the official normative toponymy of this region.
All oikonyms analysed in the article are extinct toponyms. In summing up the research results, one may conclude that these toponyms belong to place-names of West Germanic origin. Only two of them, i.e. toponyms Jan Alzeik and Wittblind, might be ascribed to innovative (i.e. late) toponyms which over time replaced the personal name Lith. Alséika / Alseikà and the inherited place-name *Baltaukšliai.
In summarizing the outcomes of the research into the Lithuanian toponyms Jan Alzeik, Andullen / Greger Zceyp, Wittblind, the following main conclusions are proposed:
- The oikonym Lith. Jan Alzeik presupposes (a) a primary onym of West Germanic origin, cf. top. MLG Alzeke 1435 (with the reflection of a morphophonetic change in the word structure, i.e., MLG ē ↔ ei), or (b) a Germanized form used instead of Lith. Alséika / Alseikà / Alsekis.
- The origin of the toponym Lith. Andullen 1796, just like personal name Latv. Andulis, should be based on a comparison with the personal name OLG Andulf.
- The toponym Lith. Greger Zceyp presupposes a primary onym of West Germanic origin with the meaning *‘a land of Georg Zeip (↔ *‘a man from Zips’ [with diphthongization of -i- (in the position of the open syllable) to -ei- (-ey-)])’ reflected by the hypocoristic form Greger, made from the personal name MHG / MLG Georgius ‘Georg’ and the surname OPol. Zips / Cyps ‘a man from Zips’ (cf. the choronym G Zips ‘Lat. Scepusium– a part of the former Kingdom of Hungary’).
- The place-name Lith. Wittblind belongs to a group of the compounds with metathesis of the first component, i.e., *Wittkenblind← *Blindwittken, originating from adj. G dial. (EPruss.) blind ‘whitish’ and sub. G dial. (EPruss.) Wittke ‘a little fish’, presupposing the reconstruction of an inherited onym of Baltic origin *Baltaukšliai *‘a village of white fishes, i.e. Bleak Village’.
References
Bauer, Gerhard. 2005. Baltismen im ostpreußischen Deutsch. Hermann Frischbiers „Preussisches Wörterbuch“ als volkskundliche Quelle. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen 13, 5–82.
Blažienė, Grasilda. 2005. Baltische Ortsnamen in Ostpreußen. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.
Būga I–III = Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai 1–3. Sud. Zigmas Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1961.
Butkus, Alvydas. 1995. Lietuvių pravardės. Kaunas: Æsti.
Casemir, Kirstin; Menzel, Franziska; Ohainski Uwe. 2005. Die Ortsnamen des Landkreises Northeim (Niedersächsisches Ortsnamenbuch, Bd. 47). Bielefeld: Verlag für Regionalgeschichte.
Eis, Gerhard. 1958. Historische Laut- und Formenlehre des Mittelhochdeutschen. Halle: VEB Max Niemeyer Verlag.
Endzelīns, Jānis. 1956. Latvijas PSR vietvārdi. I daļa. 1 sējums (A – J). Rīga: Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas izdevniecība.
Flöer, Michael. 2014. Die Ortsnamen des Kreises Olpe (Westfälisches Ortsnamenbuch, Bd. 8). Bielefeld: Verlag für Regionalgeschichte.
Förstemann, Ernst Wilhelm. 1856. Altdeutsches namenbuch. Erster Band. Personennamen. Nordhausen: Verlag von Ferd. Förstemann.
Fr I–II = Hermann Frischbier. Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge 1–2. Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin, 1882–1883.
FrG = Frühneuhochdeutsche Grammatik von Robert Peter Ebert, Oskar Reichmann, Hans-Joachim Solms und Klaus-Peter Wegera. Hrsg. Oscar Reichmann, Klaus-Peter Wegera. Tübingen: Max Niemeyer Verlag, 1993.
Gerullis, Georg. 1922. Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger.
Hartig, Joachim. 1967. Die münsterländischen Rufnamen im späten Mittelalter. Köln & Graz: Böhlau-Verlag.
Ilan, Tal. 2008. Lexicon of Jewish Names in Late Antiquity. Part III. The Western Diaspora 330 BCE – 650 CE. Tübingen: Mohr Siebeck.
Young, Christopher; Gloning, Thomas. 2004. A history of the German language through texts. London & New York: Roudedge.
Jordan, Sabine. 1995. Niederdeutsches im Lettischen: Untersuchungen zu den mittelniederdeutschen Lehnwörtern im Lettischen. Bielefeld: Verlag für Regionalgeschichte.
Kiparsky, Valentin. 1939. Die Kurenfrage. Helsinki: Druckerei der Finnischen Literaturgesellschaft.
Kiseliūnaitė, Dalia. 2020. Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Korsmeier, Claudia Maria. 2011. Die Ortsnamen der Stadt Münster und des Kreises Warendorf (Westfälisches Ortsnamenbuch, Bd. 3). Bielefeld: Verlag für Regionalgeschichte.
Kregždys, Rolandas. 2016. Lietuvių kalbos polonizmų žodynas / Słownik Polonizmów w języku litewskim (Studia Etymologica Baltica II). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Kregždys, Rolandas. 2020. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Kregždys, Rolandas. 2022. Sacra sub velo: Pietų aukštaičių papročio puošti kryžių apdangalais ištakos Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 22(31). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2022, 87–108.
Kregždys, Rolandas. 2022a. Rytų baltų toponimų sando -sat(-) /-sath ir jo variantų -sāt(-e) /-zate kilmė (top. lie. Abelssat, Pawll Lamßatt, Nimmersath). Baltu filoloģija 31(1). Rīga: Latvijas Universitāte, 29–47.
Kregždys, Rolandas. 2023. Neaiškios etiologijos Klaipėdos krašto hidronimai: Ketvegio upãlis, Nẽknupis, Plócis, Riknė, Žùpė / Žùpis. Acta humanitarica academiae Saulensis (priimta spausdinti).
LATŽ = Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2. Vilnius: Mintis, 1976.
LdG = Lexikon der Geschichte. Red. Kay Szantyr. Paderborn: Voltmedia, 2005.
LE I–XXXVII = Lietuvių enciklopedija 1–37. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985.
LKŽe = Lietuvių kalbos žodynas (t. 1–20, 1941–2002) elektroninis variantas. Antrasis elektroninis leidimas. Red. kolegija: G. Naktinienė ir kt. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.
LPŽe = Lietuvių pavardžių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989 elektroninė versija (http://pavardes.lki.lt/?pg=c)
LVŽ I–IV… = Lietuvos vietovardžių žodynas 1–4. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2021…
LW = August Lübben, Christoph Walther. Mittelniederdeutsches Wörterbuch. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1888.
Meineke, Birgit. 2010. Die Ortsnamen des Kreises Lippe (Westfälisches Ortsnamenbuch, Bd. 2). Bielefeld: Verlag für Regionalgeschichte.
Mettke, Heinz. 1967. Mittelhochdeutsche Grammatik. Laut- und Formenlehre, 2. Aufl. Halle (Saale): VEB Max Niemeyer.
Nedoma, Robert. 2007. Die voraltfriesischen Personennamen der Runeninschriften auf dem Webschwert von Westeremden, dem Schwertchen von Arum und anderen Denkmälern. Advances in Old Frisian Philology (Amsterdamer Beiträge zur älteren Germanistik, Bd. 64). Eds. Rolf H. Bremmer Jr., Rolf H. Bremmer, Stephen Laker, Oebele Vries. Amsterdam & New York: Rodopi, 299–324.
Neſſelmann, Georg Heinrich Ferdinand. 1851. Wörterbuch der Littauiſchen Sprache. Königsberg: Verlag der Gebrüder Bornträger.
Nesselmann, Georg Heinrich Ferdinand. 1873. Thesaurus linguae Prussicae. Berlin: Ferd. Dümmlers Verlagsbuchhandlung.
NTSGW I–VI = Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des Preussischen Staats 1–6. Hrsg. Alexander August Mützell. Halle: bei Karl August Kümmel, 1821–1825.
Pape I–II = Dr. W. Pape’s Wörterbuch der griechischen Eigennamen 1–2 (I: α–κ; II: λ–ω). Braunschweig: Druck und Verlag von Fried. Bieweg & Sohn, 1911.
Plāķis, Juris. 1936. Latvijas vietu vārdi un latviešu pavārdi. I. Kurzemes vārdi (Latvijas universitātes raksti IV[1]). Rīga: Latvijas universitāte, 1–303.
Plāķis, Juris. 1939. Latvijas vietu vārdi un latviešu pavārdi. II. Zemgales vārdi (Latvijas universitātes raksti V[5]). Rīga: Latvijas universitāte, 213–528.
PPKSR = Piscovyje i perepisnyje knigi Staroi Russy konca XV – XVII vv. Sost. I. Ju. Ankudinov. Moskva: Rukopisnyje pamjatniki Drevnej Rusi, 2009.
Przybytek, Rozalia. 1993. Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.
Razmukaitė, Marytė. 1994. Klaipėdos krašto oikonimija. Lietuvių kalbotyros klausimai 31, 152–162.
Salys, Antanas. 1983. Raštai II. Tikriniai vardai. Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.
SchL I–VI = Karl Schiller, August Lübben. Mittelniederdeutsches Wörterbuch 1– 6. Bremen: Verlag von J. Kühtmann’s Buchhandlung, 1875–1881.
Schlaug, Wilhelm. 1962. Die altsächsischen Personennamen vor dem Jahre 1000 (Lunder Germanistische Forschungen 34). Lund & Kopenhagen: C. W. K. Gleerup.
Schön, Johann Heinrich. 1995. Herkunft unserer Personen- und Ortsnamen mit geschichtlichen und kulturgeschichtlichen Anmerkungen. Osterhofen: OSTRA-Druck.
Searle, William George. 1897. Onomasticon Anglo-Saxonicum. A list of Anglo-Saxon proper names from the time of Beda to that of King John. Cambridge: At the University Press.
SEMSO I–VII = Słownik etymologiczno-motywacyjny staropolskich nazw osobowych 1–7 (1. Odapelatywne nazwy osobowe; 2. Nazwy osobowe pochodzenia chrześcijańskiego; 3. Odmiejscowe nazwy osobowe; 4. Nazwy osobowe pochodzące od etników; 5. Nazwy osobowe pochodzenia niemieckiego; 6. Nazwy heraldyczne; 7. Suplement. Rozwiązanie licznych zagadek staropolskiej antroponimii). Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995–2002.
Siliņa-Piņķe, Renāte. 2016. Von Hindrik zu Indulis: mittelniederdeutsche Spuren in heutigen lettischen Vornamen. Names and Their Environment. Proceedings of the 25th International Congress of Onomastic Sciences. Eds. Carole Hough, Daria Izdebska. Glasgow, 15-19 August 2014. Vol. 3. Glasgow: University of Glasgow, 233–246.
Siliņa-Piņķe, Renāte. 2020. Latviešu personvārdi ar -it un -ull 17. gadsimtā. Baltu filoloģija 29(1), 141–148.
Siliņš, Klāvs. 1990. Latviešu personvārdu vārdnīca. Rīga: Zinātne.
SLIN = Spravočnik ličnych imion narodov RSFSR. Red. A. V. Superanskaja. Moskva: Russkij jazyk, 1987.
SNWP I–X = Słownik nazwisk wspołczesnie w Polsce uzywanych 1–10. Wydał Kazimierz Rymut. Kraków: Instytut Języka Polskiego, 1992–1994.
Socin, Adolf. 1903. Mittelhochdeutsches Namenbuch nach oberrheinischen Quellen des zwölften und dreizehnten Jahrhunderts. Basel: Verlag von Helbing & Lichtenhahn.
SSNO I–VII = Słownik staropolskich nazw osobowych 1–7. Red. Witold Taszycki. Wrocław & Łódź: Zakład Narodowy im. Ossolińskich – Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1965–1984.
SSt I–XI = Słownik staropolski 1–11. Red. S. Urbańczyk (t. 1, A–Ć, Warszawa 1953–1955; t. 2, D–H, Wrocław–Kraków–Warszawa 1956–1959; t. 3, I–K, Wrocław–Kraków–Warszawa 1960–1962; t. 4, L–M, Wrocław–Warszawa–Kraków 1963–1965; t. 5, N–Ó, Wrocław–Warszawa–Kraków 1965–1969; t. 6, P–Pożżenie, Wrocław–Warszawa–Gdańsk 1970–1973; t. 7, Póć–Rozproszyć, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk 1973–1977; t. 8, Rozpróchnieć–Szyszki, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź: 1977–1981; t. 9, Ściadły–Używowanie, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź 1982–1987; t. 10, W–Wżgim, Kraków 1988–1993; t. 11, Z–Ż, Kraków 1995–2002). Zakład narodowy imienia Ossolińskich; Wydawnictwo Polskiej Akademii nauk.
Staltmane, Velta. 1981. Latyšskaya antroponimija. Familii. Moskva: Nauka.
Tiefenbach, Heinrich. 2010. Altsächsisches Handwörterbuch. A Concise Old Saxon Dictionary. Berlin & New York: Walter de Gruyter GmbH & Co. KG.
Trautmann, Reinhold. 1974. Die altpreußischen Personennamen. 2. unveränderte Auflage. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.
Vanagas, Aleksandras. 1981. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.
Vitkauskas, Vytautas. 1994. [recenzija] Vilius Pėteraitis, Mažoji Lietuva ir Tvanksta, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992, 455 p. Baltistica 28(2), 130-132.
Zahn, Joseph von. 1893. Ortsnamenbuch der Steiermark im Mittelalter. Wien: Alfred Hölder.
Zeps, Valdis J. 1984. Placenames of Latgola. A Dictionary of East Latvian Toponyms (Wisconsin Baltic Studies 1). Madison: Baltic Studies Center.
Zhirmunskij, Viktor Maksimovich. 1948. Istorija nemeckogo jazyka. Moskva: Izdateljstvo literatury na inostrannych jazykach.
Ziesemer I(1–14)–II(15–22) = Walther Ziesemer. Preußisches Wörterbuch. Sprache und Volkstum Nordostdeutschlands. Im Auftrag und mit Unterstützung der Preußischen Akademie der Wissenschaften, der Deutschen Forschungsgemeinschaft und der Provinz Ostpreußen 1–2. Königsberg Pr.: Verlag Gräfe und Unzer, 1936–1944.
Ziesemer, Walther. 1924. Die ostpreußischen Mundarten. Königsberg: Ferdinand Hirt in Breslau.
Zinkevičius, Zigmas. 1977. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.
Zinkevičius, Zigmas. 2008. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2023 University of Latvia
This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 International License.
